Operantinio sąlygojimo eksperimentas

Operantinio sąlygojimo eksperimentas. Išmokimo naikinimas be antrinio pastiprinimo be garso. Išmokimo naikinimas su antriniu pastiprinimu su garsu.

Bihevioristinė mokymosi sąvoka apibrėžiama kaip sąlyginai pastovus organizmo elgesio kitimas, kurį lemia patirtis (Myers, 2008). Pasak Jusienės ir Laurinavičiaus (2007) mokymosi procesas apima patirties kaupimą, kai tam tikras veiksmas kartojasi ir turi sistemą. Taigi, sistemingi pokyčiai smegenyse vyksta, kai yra susiejami du konkretūs, vienas po kito vykstantys įvykiai, kurie gali būti du dirgikliai arba atsakas ir jo rezultatas. Tai vadinama asociatyviuoju mokymusi, kuris skirstomas į du sąlygojimus (Myers, 2008):

Klasikinis sąlygojimas – toks mokymasis, kai organizmas pradeda sieti dirgiklius. Neutralus dirgiklis, pranešantis apie nesąlyginį dirgiklį, pradeda formuoti šį dirgiklį numatantį ir jam parengiantį atsaką (Myers, 2008, p. 956). Šis sąlygojimas dar žinomas kaip Pavlovo sąlygojimu, nes rusų mokslininkas, Ivanas Pavlovas, pirmasis apibūdino daugumą klasikinio sąlygojimo reiškinių. Klasikiniam sąlygojimui didelę reikšmę turi biologinis polinkis, t.y. lengviau susidaro tos sąlyginės reakcijos, kurios turi naudingą adaptyvią reikšmę organizmui (Jusienė ir Laurinavičius, 2007).

Šio labaratorinio darbo tikslas – naudojant operantinį sąlygojimą virtualiai žiurkei – Sniffy:

3.naikinti įšmokimą be antrinio pastiprinimo (be garso) ir su antriniu pastiptinimu (su garsu);

Tyrimo eiga: Šio labaratorinio darbo metu siekiant stebėti operantinį sąlygojimą, buvo paleista programa „SniffyPro“ ir nustatyti reikiami tyrimo parametrai: uždedama varnelė ant “Continious” ir “Reinforcementaction” ir pasirenkame “Bar press”.