Paauglių fizinis aktyvumas skatinimas mokyklose

Pasaulinės sveikatos organizacija pabrėžia, kad sveikatos stiprinimas mokykloje kūno kultūros priemonėmis yra vienas iš veiksmingiausių visuomenės sveikatos gerinimo būdų (development plan 1996–2000 for the european network of health promoting schools, 1996, cit. Batutis, 2003). Todėl būtina analizuoti moksleivių požiūrį į kūno kultūros pamokas, į fizinį aktyvumą, ištirti moksleivių vertybes, kad galima būtų kryptingai koreguoti kūno kultūros dalyko programas ir ugdyti palankų požiūrį į fizinį aktyvumą kaip vertybę sveikatai palaikyti.

Nacionalinės sveikatos tarybos pranešime (2010) pabrėžiama, kad lietuva iki šiol neturi ilgalaikės ir nuoseklios su sveikata susijusios fizinio aktyvumo skatinimo politikos ir strategijos; nesukurta nacionalinė su sveikata susijusio fizinio aktyvumo įvertinimo ir stebėsenos sistema (kalvėnas ir simanavičiūtė, 2010).

Tyrimai rodo, kad dauguma lietuvos vaikų nėra pakankamai fiziškai aktyvūs. Nepakankamas fizinis aktyvumas neigiamai veikia jų augimą ir brendimą. Tyrimų duomenimis, daugiau nei 20 proc. Lietuvos berniukų ir daugiau nei 40 proc. Lietuvos mergaičių yra nepakankamai fiziškai aktyvūs, be to, šis procentas kasmet vis didėja (mickevičienė ir kt. , 2006; dumčienė ir ivaškienė, 2008; petronytė ir zaborskis, 2008).

Mokykliniame amžiuje formuojasi žmogaus vertybių sistema ir šiuo laikotarpiu įgyti įgūdžiai išlieka visam gyvenimui. Šiuo laikotarpiu ieškoma gyvenimo prasmės, savarankiškai vertinami doroviniai, politiniai, estetiniai idealai, susidaroma vertybių sistema. Jauna asmenybė būtinai turi pereiti vertybių išsiaiškinimo ir formavimo etapą (šukys ir kardelis, 2001; šukys ir jankauskienė, 2008). Dvi savaitinės kūno kultūros pamokos negali visiškai kompensuoti moksleivių fizinio aktyvumo trūkumo. Kūno kultūros mokytojams tenka svarbus vaidmuo ugdant moksleivių fizinės saviugdos poreikį (dumčienė ir ivaškienė, 2008). Paauglius būti fiziškai aktyviais skatina įvairūs motyvai. Jiems labai svarbi fizinės formos ir socialinio lyderiavimo motyvacija.

Siekiant skatinti moksleivius būti fiziškai aktyviais, svarbiausia fizinį aktyvumą įtraukti į sveikos gyvensenos režimą, paversti jį priemone ne tik fizinei būsenai gerinti, bet ir dvasingumui, kūrybinei veiklai, valiai ugdyti (šveikauskas, 2005; balevičiūtė ir poteliūnienė, 2007; batutis ir pranaitis, 2010).

Mažėjanti moksleivių fizinė veikla, blogėjanti jų sveikata ir nepriimtino elgesio reiškinių plitimas mokyklose – tai pagrindinės priežastys, kodėl reikia skatinti mokinių fizinį aktyvumą.