Pilietiškumas literatūroje potemė

Pilietiškumas lietuvių literatūroje. (Jonas Radvanas, Kristijonas Donelaitis, Maironis).

Renesanso epochoje atsirado tautorašinyss tapatinimo su valstybę ideja. Iš jos ir kilo lietuvio, kaip LDK piliečio supratimas. Kunigaikštis ar bajoras, o vėliau ir miestietis, gyvenęs LDK, nesvarbu, baltarusis, ukrainietis, lenkas ar lietuvis-paprastai buvo vadinamas lietuviu. Taigi ir rašoma buvo skirtingomis kalbomis: lotynų, rusėnų, lenkų, vėlaiu ir lietuvių. Lotynų kalba rašė žymiausias LDK Renesanso poetas-Jonas Radvanas. Žymaiusias jo kūrinys-1592 metai parašytas sheroinis epas-„Radviliada“. Jis pasakoja apie 25 metus trūkusį Livonijos karą su Maskva. Svarbiausios poemos idėjos: aukštinama meilė tėvynei, patriotiškumas, pagarba senovės tradicijoms ir papročiams, ginama asmens laisvė, teisingumas, gyvenimo vertingumas. Poemos herojus-etmonas Radvila Rudasis-iškilus tėvynes gynėjas, kurio misija apginti lietuvių tautą ir valstybę. Jis pristatomas dievobaimingas, mylintis tėvynę, besilaikantis duotojo žodžio, bei ištikimas karaliui-idealus pilietis. Radvilui sapne pasirodžiusi Vytauto Didžiojo šmėkla liepia nugalėti tėvų ir lietuviu labui, sapnas lyg pranašystė. Renesanso laikotarpiu gimė humanizmas. Jo plitimas visose šalyse buvo susijęs iš pradžių su valstybinės, o vėlaiu tautinės sąmonės gimimu. Tautinio patriotizmo pradininko garbė priklauso Mikalojui Daukšai. 1599 metais į lietuvių kalba išverstoje J.