Piniginių lėšų operacijų apskaita

Lentelių sąrašas. Paveikslėlių sąrašas. Terminų ir sąvokų žodynas. Santrauka. Įvadas. Piniginių lėšų apskaita teoriniu požiūriu. Pinigai ir piniginio turto apskaita. Kasos operacijų apskaita. Bankinių operacijų apskaita. Valiutinių operacijų apskaita. Tyrimo metodikos apžvalga. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.

Piniginių lėšų operacijų apskaita, Buhalterinės apskaitos studijų programa, Verslo fakultetas, Klaipėdos valstybinė kolegija.

Problematika. Apibūdinti kaip, remiantis įstatymais, taisyklingai įmonėje turėtų būti atliekama piniginių lėšų apskaita. Kaip pirminių dokumentų tikslumas užtikrina tolimesnius veiksmus.

Tyrimo tikslas - išanalizuoti piniginių lėšų operacijų apskaitą teoriniu požiūriu.

Kursiniame darbe išnagrinėta piniginių lėšų operacijų apskaita teoriniu požiūriu, remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, nutarimais, Verslo apskaitos standartais ir buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais norminiais aktais, buvo naudota mokslinė Lietuvos ir užsienio šalių literatūra. Kursinio darbo teorinėje dalyje analizuojamos kasos operacijos bei bankinių ir valiutinių operacijų apskaitos tvarka remiantis LR įstatymais, taisyklėmis ir VAS standartais.

Aptariami tikslūs korespondencijų rašymai, kuriuos atlikus nebūtų keliamas pavojus tolimesnei veiklai bei neliktų klaidų. Aprašoma dokumentavimo tvarka, įvardijami dokumentai, kuriuos įmonė privalo išrašyti kaip pirminius. Nusakoma kaip registravimai perkeliami į korteles, žurnalus. Išanalizuoti svarbiausi atvejai į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį vykdant operacijas.

Išvados. Kursiniame darbe išnagrinėjus piniginių lėšų operacijų apskaitą galima teigti jog, pinigai ir jų ekvivalentai yra pats likvidžiausias įmonės turtas, kurį reikia akylai saugoti. Tai įmonės varomoji jėga. Jie stiprina įmonės veiklą visais gyvenimo momentais. Atlikta mokslinės literatūros analizė leido suprasti kaip vykdoma piniginių lėšų operacijų apskaita vadovaujantis LR vyriausybės nutarimu dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo, Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymu, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir LR Seimo buhalterinės apskaitos įstatymu bei Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įsakymu dėl kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklėmis. Taip pat remtasi Verslo apskaitos standartais bei 7-uoju Tarptautiniu apskaitos standartu.

Raktiniai žodžiai: apskaita, pinigai, pinigų ekvivalentai, kasa, bankinės operacijos, valiutinės operacijos.

Temos aktualumas. Pinigai – atsiskaitymo už prekes ar paslaugas, taip pat kaupimo priemonė. Įmonės atžvilgiu tai likvidžiausias jų turtas. Visiškas jų nebuvimas ar trūkumas gali įmonei ar organizacijai sukelti sudėtingas situacijas, dėl kurių ji negali susimokėti trumpalaikių ar ilgalaikių įsipareigojimų, o blogiausiu atveju įmonei net įmanomas bankrotas. Todėl pinigai atlieka labai svarbias funkcijas, pagrindinis jų panaudojimas - atsiskaitymai tarp įmonių, įstaigų ar organizacijų, mokėjimai bankams ir įmonės darbuotojams.

Grynieji pinigai yra paprasčiausia ir seniausia atsiskaitymų priemonė. Grynųjų pinigų padidėjimas didina įmonės likvidumą, leidžia tuojau pat naudotis gauta suma. Visos įmonės vykdo veiklą naudodamos pinigus ir siekdamos kuo didesnės naudos, t.y. pelno. Šiuolaikiniame, sparčiai besikeičiančiame pasaulyje vis mažiau operacijų vykdoma grynaisiais pinigais, todėl, kad tampa nepatogu nešiotis didesnes pinigų sumas, be to užima laiko juos suskaičiuoti. Tuo tarpu bankinės operacijos dažnai vykdomos net ir paprasto žmogaus gyvenime, o įmonėse tai kiekvienos dienos dalis. Taip nėra sudaromos palankios sąlygos pajamų nuslėpimui. Atsiskaitymai grynaisiais pinigais dominuoja šešėlinės rinkos operacijose. Jų pagausėjimas siejamas su šešėlinės rinkos indikatoriumi, rodantis šios rinkos pagyvėjimą. Priešingai nei atsiskaitymas negrynaisiais, jie laikomi išvystytų piniginių santykių požymiu.

Remiantis LR buhalterinės apskaitos įstatymu (2019) 5 str. visa įmonės apskaita tvarkoma ir apskaitos dokumentai surašomi naudojant eurą. Piniginių lėšų operacijos tai pat, tačiau prireikus galima naudoti ir eurą bei užsienio valiutą. Dažniausiai kai prekyba vyksta tarp dviejų užsienio šalių, pirkimai-pardavimai vykdomi tos šalies valiuta. Dėl valiutų kurso skirtumo, ūkio subjektas apskaitos politikoje turi nurodyti kokios dienos euro ir užsienio valiutos santykį taiko. Kai tokios operacijos yra dažnos įmonėse, neretai jos pasirenka turėti atsiskaitomą sąskaitą ir užsienio bankuose arba savo banke užsienio valiuta, tam, kad išvengtų ar sumažintų dažną keitimą ir susijusius mokesčius.