Prekybos įmonės logistika
Prekybos įmonės logistika. Prekybos įmonės veiklos ypatumai. Pagrindiniai prekybos įmonės logistikos variantai. Mažmeninės prekybos įmonių rūšys. Didmeninės prekybos rūšys. Didmeninės prekybos įmonės ypatumai. Visuomeninio maitinimo įmonės. Prekių pirkimo organizavimas. Prekių atsargų valdymas. Paslaugos struktūra. Išvados. Literatūra.
Prekyba labai dinamiška šaka, nes čia juda šimtai tūkstančių pavidalų prekių, kurias iš gamintojų tenka nukreipti, sutelkti, o po to, skaidant pagal poreikius, pristatyti į tūkstančius įvairaus dydžio, specializacijos, skirtingose dislokavimo vietose veikiančias parduotuves bei smulkius mažmeninius prekybos objektus. Visame tame prekybos įmonė1 atlieka svarbiausią vaidmenį. 1 Prekybos įmonė: tai ūkio subjektas, kuris užsiima prekybine veikla, pasireškianti tarpininkavimo paslaugomis, perkant ir parduodant prekes, siekiant gauti pelną.
Pagrindiniai prekybos įmonės logistikos variantai.
Prekybos įmonių specifikos esmė yra ta, kad jos: prieš parduodant įsigytų prekių neperdirba ir neapdoroja (neskaitant tokių prekybai būdingų operacijų kaip prekių fasavimas, įpakavimas, sandėliavimas ir t.t); prekes vartotojams parduoda kartu su savo paslaugomis. Prekybos įmonės pagal atliekamas funkcijas skirstomos į: 1) didmenines; 2) mažmenines; 3) visuomeninio maitinimo.
Didmeninės prekybos įmonės skirstomos į: Supirkimo superkama, apdorojama, parduodama kaip žaliava; Tarpgamyklines vykdoma prekyba tarp gamyklų; Realizavimo parduodama mažmeninėms įmonėms.
Didmeninės įmonės klientus sudomina reklama, prekių katalogais, naudodamos tiesioginius ryšius. Potencialius pirkėjus didmeninei įmonei reikia pasirinkti pagal jų dydį, tipą, reikalingas paslaugas tiksliai apsibrėžti tikslinę rinką. Siūlomas prekių asortimentas ir teikiamos paslaugos turi būti labai tiksliai suformuotos ir ekonomiškai pagrįstos. Būdinga paprasta kainodara: antkainis, padengiantis kaštus ir suteikiantis galimybę gauti pelno.
Visuomeninio (viešojo) maitinimo1 įmonės skirstomos: 1) pagal aptarnaujamą kontingentą (mokyklos, ligoninės, turistai, miesto, kaimo, mišrus); 2) darbo laiką ir grafiką (dirbančios tik pusryčių, pietų metu, vakarais, naktimis, t.t.); 3) naudojamą technologinį procesą (gamyba, dalinė gamyba, realizavimas be virtuvės); 4) funkcinę paskirtį (valgykla, restoranas, kavinė, t.t.); 5) įmonės dydį (bendra prekių apyvarta, aptarnaujamų vietų skaičius, darbuotojų skaičius, t.t.). 1 Visuomeninis maitinimas specifinė komercinė veiklos sritis. Ji sujungia prekybines, vartojimo organizavimo, gamybines funkcijas, o neretai– ir kultūrinės veiklos funkcijas.
