Rašinys apie gyvenimo prasmę: Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią

„ Žmogus per klystkelius suranda tikrą kelią “. Gėtės „Faustas“.

Kiekvieno žmogaus siela yra dvilypė. Net pačio Fausto, kuris ypatingai veikia šias dvi velniškai stiprias puses: gėrį ir blogį. Žmogaus sieloje visad akcentuojama Dievo ir Velnio kova, jie yra vidinės žmogaus būtybės. Faustas yra lengvai prieinamas šioms dviem jėgoms. Dėl savo atvirumo, vidinio imlumo, žmogus tikrovėje tampa kovinga asmenybė. Tapęs tam tikra kovinga asmenybė, žmogus tampa neramus ir sutrikęs, nes kažkas svetimo yra jo prigimtyje. Reikia atminti, kad žmogus yra ir maištingas ir sykiu vergas. Kaip maištingas žmogus – didingas ir galingas, o kaip vergas – silpnas ir žemas. Kadangi savyje Faustas nešioja šias dvi savybes, jis tampa ir gėrio, ir blogio veikimo objektas. Dievo veikimas apsireiškia maištininko savybėje, o velnio – vergo. Vidinių priekaištavimų draskomas Faustas nėra idealus herojus, jis nori įgyvendinti savo troškimus. Taigi net pačio Fausto, kuris ypatingai veikiamas šių dviejų itin stiprių pusių, parodo, kad tikslu vedamas žmogus pasiduoda velniškajai pusei nors žino jog dieviškoji puse yra teisinga, tačiau toks elgesys parodo, kad žmonės linkę į pagundas ir nebijo klysti, svarbu pasimokyti bei jų nebekartoti, nes tai stato mus atgal į teisingą kelią.