Rašinys apie vaikystę be meilės

Rašinys apie vaikystę be meilės.

Daugelis mūsų turėjome puikią vaikystę. Mes buvome laimingi, nes augome tarp žmonių kurie mus labai mylėjo ir šildė savo gėriu ir rūpesčiu. Buvome netik mylimi, bet ir turėjome dideles galimybes. Turėjome skanaus maisto, draugų, įdomių, mums patinkančių, mylimų žaislų. Gyvendami ir mėgaudamiesi puikia vaikyste net negalėjome suvokti, kad kažkurie vaikai tuo metu kenčia baisius dalykus. Vaikystėje mes nenorėdavome eiti į darželius, mokyklas, atsisakydavome kai kurio misto sakydami, kad tai neskanu. Palikti vaikai šios galimybės net neturi, jie negali mokytis, nors ir norėtų, o valgo tai ką randa. Ne visiems šioj žemėje pasisekė. Vieni gauna daugiau, kiti mažiau, o kai kurie išvis negauna. Nors meilė yra svarbesnė už viską, kai kuriems reikia apsieiti ir išmokti gyventi be jos. Meilė gali pakeisti visą žmogų ir net jo ateitį. Mes visi norime meilės, bet kodėl nevisi jos gauname?

Dėl suaugusiųjų žmonių klaidų, neapmastymų pasaulyje yra vaikų kurie neturi nieko ir privalo verstis patys kaip tik moka. Jiems trūksta visko: žaislų, rūbų, maisto, šilumos, o svarbiausia meilės. Jiems trūksta paprasčiausių dalykų kuriuos mes turime ir kartais nebemokame jų vertinti.