Rekreacinės aplinkos 2 (teisinė rekreacinė aplinka) disciplinos teminis planas (egzamino klausimai)

1.Rekreacinės aplinkos samprata.

Rekreacinę aplinką mes galime analizuoti 2 aspektais:

1) Plačiąja prasme;

2) Siaurąja prasme.

Plačiąja prasme, rekreacinę aplinką mes galime apibūdinti kaip visuomeninių santykių ir veiklos sferą, kurioje žmogus:

a) formuoja aplinką tinkamą naudoti rekreacinių poreikių tenkinimui;

b) organizuoja ir vykdo veiklą susijusią su poilsiu, dvasinių ir fizinių jėgų atstatymu bei kelionėmis.

•Siaurąja prasme rekreacinė aplinka suvoktina kaip tam tikra erdvė ar erdvės dalis, geografinė teritorija, dėl tam tikrų savo savybių esanti tinkama, arba žmogaus pastangomis buvusi pritaikyta vystyti veiklą, susijusią su poilsiu, dvasinių ir fizinių jėgų atstatymu bei kelionėmis.

•Artimoji aplinka

• – suprastina kaip sudėtinga erdvė, pripildyta įvairių elementų, tiesiogiai veikiančių žmogų bei savo ruožtu esamų įtakojamų žmogaus. Pastaroji aplinka gali turėti įvairaus dydžio erdvės išraišką (pvz. buto kambario sienos, kiemas, parkas, sodas). Tokios erdvės priklausomai nuo jų atvirumo ir dydžio skirstomos į:

•uždaras,

•atviras ir

•pusiau atviras.

•Pagal lankytojų skaičių tokios aplinkos gali būti skirstomos į

•individualias bei

grupines (kolektyvines) erdves

2.Rekreacinės aplinkos sudedamosios dalys.

•Socialinė

•Gamtinė

•Antropogeninė