Rizikų kredito unijų sektoriuje mažinimas

Siekiant saugios, patikimos, skaidrios bei konkurencingos šalies finansų sektoriaus veiklos, reikia nuolat analizuoti esančią dabartinę situaciją ir reguliariai stengtis ją tobulinti. Tie patys veiksniai pritaikomi ir kredito unijoms. Norint, kad įstaigos veiktų kuo mažiau rizikingai, reikia reguliariai atlikinėti įvairius tyrimus, prižiūrėti, ar dabartinė kredito unijų situacija nenusižengia Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatymui. Šiame darbe aptariama tai, kas yra Kredito unijos ir kokiais principais vadovaujasi veikdamos. Taip pat, kokius apribojimus ir pasiūlymus, mažinančius riziką galima rasti Lietuvos Respublikos Kredito unijų įstatyme. Vienas iš 2014 – 2016 Lietuvos Banko strateginių siekių buvo naujas, šiuolaikinius poreikius atitinkantis kredito unijų veiklos modelio pasiūlymas ir jo įgyvendinimas. Siekiant įgyvendinti šį tikslą, buvo atliktas Lietuvos kredito unijų sistemos tyrimas, kuris atskleidė pagrindines sektoriaus nestabilumą keliančias problemas, taip pat leido suformuoti konkrečius pasiūlymus joms spręsti. Taigi, šie pasiūlymai taip pat aptariami rašto darbe.

LIETUVOS BANKO ATLIKTAS KREDITO UNIJŲ SISTEMOS TYRIMAS

„Lietuvos bankas, siekdamas saugios, patikimos, skaidrios bei konkurencingos šalies finansų sektoriaus veiklos, kaip vieną iš 2014– 2016 m. strateginių siekių įvardijo naujo, šiuolaikinius poreikius atitinkančio kredito unijų veiklos modelio pasiūlymą ir jo įgyvendinimą. Siekdama prisidėti prie šio siekio įgyvendinimo, Lietuvos banko ekspertų darbo grupė atliko Lietuvos kredito unijų sistemos tyrimą ir jis atskleidė pagrindines sektoriaus nestabilumą keliančias problemas, taip pat leido suformuoti konkrečius pasiūlymus joms spręsti. Tyrimas parodė, kad didžiausią riziką tvariai kredito unijų sektoriaus veiklai kelia šie veiksniai: 1) nepakankama veiklos nuostolius galinčio dengti kapitalo kokybė; 2) netinkamas paskatas kuriantis finansavimosi modelis, 3) kredito unijų valdymo ir vidaus kontrolės problemos.

Didžiąją dalį kredito unijų įsipareigojimų sudaro draudžiamieji indėliai, už kuriuos yra mokamos didelės palūkanos. Tai lemia, kad didelė dalis kredito unijos narių – indėlininkų – iš esmės yra suinteresuoti tik didesnėmis palūkanomis. Nariai, kartu būdami ir unijų savininkais, neturi paskatų dalyvauti kredito unijos valdyme ar rūpintis jos veiklos patikimumu, nes nepatiria jokios investicijų rizikos. Palyginti didelės palūkanų už indėlius išlaidos lemia nuostolingą kredito unijų veiklą ir neleidžia iš veiklos pelno sukaupti pakankamos kapitalo atsargos.