Šaltkalvystės, tekinimo, suvirinimo pagrindiniai principai ir įrankiai

Tekinimas – tai labiausiai paplitęs metalo ir įvairių konstrukcinių medžiagų pjovimo būdas, apdirbant įvairiais tekinimo peiliais detalių išorinius ir vidinius paviršius – cilindrinius, kūginius, sferinius, fasoninius ir plokščius galinius. Išorinių paviršių tekinimo operacijos vadinamos aptekinimo, vidinių – ištekinimo, o galinių – galinio tekinimo (nutekinimo) operacijomis. Be to, gali būti griovelių įpjovimo, detalės atpjovimo (nupjovimo), sriegių pjovimo ir kitos operacijos.

Pagal apdirbimo tikslumą ir apdirbtojo paviršiaus šiurkštumą tekinimas būna keturių tipų: rupusis, pusiau glotnus, glotnusis ir tikslusis.

Rupusis tekinimas – tai apytikslės detalės formos paruošimas tolesniam apdirbimui, paliekant jam užlaidą. Rupiojo apdirbimo tikslumas būna mažas, o paviršiaus šiurkštumas nereglamentuojamas.

Pusiau glotniai tekinama prieš galutinį apdirbimą, paliekant nedidelę užlaidą.

Glotnusis tekinimas – tai galutinis paviršiaus apdirbimas.

Tiksliuoju tekinimu apdirbama labai tiksliai ir gaunamas mažas paviršiaus šiurkštumas.

Tekinimas vadinamas jėginiu, kai pjaunamas storas metalo sluoksnis didele pastūma, vadinasi, ir didele pjovimo jėga. Šis būdas taikytinas tekinant rupiai ir pusiau glotniai.

Tekinimo-sriegimo staklės yra universalios; jomis ištekinamos pačios įvairiausios detalės. Šios staklės naudojamos vienetinėje, smulkiaserijinėje gamyboje ir remonto darbams, mechaniniuose, remonto, įrankiniuose, eksperimentiniuose gamyklų cechuose.

Tekinimo-sriegimo staklių yra didelės technologinės galimybės. Jomis rupiai ir glotniai apdirbami cilindriniai, kūginiai ir fasoniniai paviršiai, gręžiamos, išgręžiamos, išplečiamos ir ištekinamos skylės, įpjaunami įvairių tipų sriegiai ir kt. Masinėje gamyboje universaliosios tekinimo staklės nenaudojamos, užleidžiamą vieta automatams, daugiapeilėms ir specializuotoms staklėms.

Tekinimo-sriegimo staklės yra įvairiausio dydžio: pradedant stalinėmis — laikrodžių ir kitų smulkių mechanizmų bei prietaisųdetalėms apdirbti, baigiant sunkiosiomis —stambioms detalėms apdirbti. Pagrindiniai tekinimo-sriegimo staklių matmenys yra centrų aukštis viršum stovo ir didžiausias atstumas tarp priekinės galvutės ir arkliuko centrų.

Tekinimo-sriegimo staklių pagrindinės dalys (mazgai): stovas 2, priekinė galvutė 1 su greičių dėže, suportas 3 su skydu 4, arkliukas 5 ir mechanizmas judesiui perduoti nuo špindelio suportui, susidedantis iš reverso, keičiamųjų krumpliaračių, pastūmų dėžės 8, pavaros sraigto 6 ir pavaros velenėlio 7.

Stovas reikalingas staklių dalims pritvirtinti. Jis išliejamas iš ketaus ir yra dėžės formos. Viršutinėje stovo dalyje yra kreipiančiosios (plokščios ir prizminės), kuriomis slenka suportas ir arkliukas.

Priekinė galvutė nejudamai pritvirtinta prie stovo ir nuimama tiktai kapitaliniam staklių remontui. Špindelis per įvairius įtaisus suteikia ruošiniui pjovimo judesį. Dešinėje špindelio dalyje įpjautas sriegis griebtuvams arba specialiems įtaisams užsukti. Špindelio vidinė dalis iš dešinės pusės yra kūginė; į ją įstatoma įvorė ir centras. Skylė špindelyje daroma ištisinė strypeliui, iš kurio gaminamos detalės, praleisti. Tekinimo staklių priekinės galvutės korpuso viduje yra greičių dėžė su krumpliaračiais.

Reikiamas špindelio apsisukimų skaičius nustatomas, perjungiant greičių dėžės rankenas (rankenomis perstumiami dėžės krumpliaračių blokai).

Skydas reikalingas darbininkui apsaugoti nuo sužalojimo drožlėmis.

Arkliukas naudojamas apdirbamiems velenams palaikyti; be to jame įtvirtinami grąžtai, gilintuvais, plėstuvai ir kiti įrankiai naudojami skylėms apdirbti bei kūgiams su nedideliais kampais aptekinti.