Socialinio darbo technologijos ir metodai: kliento atvejo analizė

Įvadas. Informacija apie asmenį. Kliento situacijos aprašymas. Kliento požiūris į problemą. Veiksmų planas ir siūlomos socialinės paslaugos. Refleksija. Literatūros sąrašas.

J. Lazauskas teigia, kad individualybė yra viena įspūdingiausių realybės apraiškų. Kalbant apie individualybę norisi pabrėžti, kad tam tikros savybės, veiksmai, požiūris priklauso ir atspindi tam tikrą asmenį. Individo autentiškumo pagrindas yra socialinė asmenybės charakteristika, kurios objektyvumą nusako klasinė priklausomybė, apsprendžianti žmogaus vietą visuomeninių santykių sistemoje.

Higienos instituto atliktu tyrimu (2017 m.) sergamumas šizofrenija, šizotopiniu ir kliedesiniais sutrikimais turi tendenciją kiekvienais metais augti, tad šioje analizėje bus analizuojamas paranoidine šizofrenija sergančio asmens atvejis, numatyti pagalbos tikslai, būdai ir sudarytas probleminės situacijos sprendimo planas.

Nuosavame, bendrabučio tipo, vieno kambario bute, gyvena klientas Algirdas (68 m.), kuris serga psichikos liga (paranoidinė šizofrenija) nuo 18 metų. Algirdui yra nustatytas antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Klientas yra tarnavęs Sovietų sąjungos armijoje, kur, manoma, ir susirgo. Klientas turi vidurinį išsilavinimą, darbo stažo neturi. Dėl psichinės būsenos labai stokoja socialinių ir savitvarkos įgūdžių negeba išsineši šiukšlių, pasigaminti maisto, negeba pasirūpinti asmenine higiena (tualetu ir vonia nesinaudoja šlapinasi į plastikinius butelius, tuštinasi kambaryje, pats nesiprausia, yra netvarkingos išvaizdos). Klientui padeda psichiatrijos klinikos dienos stacionaro socialinė darbuotoja – kiekvieną ketvirtį tvarko namus, palydi klientą į psichiatrijos klinikos dušus, kur slaugytojo padėjėjai padeda nusimaudyti, išskalbia rūbus. Klientas teigia, kad artimųjų, kurie padėtų, neturi, tačiau registrų centro duomenimis klientas turi pusseserę Laimą ir pusbrolį Voldemarą. Su kaimynais Algirdas nebendrauja.

Klientas prasmingam verbaliniam kontaktui yra prieinamas. Į klausimus atsako formaliai, nukrypsta nuo pokalbio temos, mintys padrikos. Mąstymas vidutinio tempo, stokoja nuoseklumo, produktyvumo. Nuotaika lėkšta, emocijos paviršutiniškos. Dienos stacionare išlieka socialiai atsiribojęs, priima stebėtojo poziciją, į kontaktą su kitais pacientais neina, hipobuliškas. Užimtumo veiklose nedalyvauja. Suicidines mintis ar ketinimus neigia. Paskirtus medikamentus vartoja prižiūrint psichikos sveikatos slaugytojai. Klientas nėra fiziškai agresyvus.

Kaimynai Algirdą apibūdina kaip mandagų, itin netvarkingą, besilaikantį socialinio atstumo asmenį. Taip pat girdima, kad kliento kaimynai yra susirūpinę savo saugumu, dėl kliento ligos.

Į psichiatrijos klinikos socialinę darbuotoją kreipėsi Algirdo kaimynė ir bendrabučio pirmininkė Ilona su pagalbos prašymu. Kaimynė teigė, kad bendrabutyje gyvenantys žmonės nebežino, ką su klientu daryti, kadangi pastaruoju metu jis „murma“ neaiškius žodžius ir sakinius, kliento žvilgsnis paklaikęs, iš buto sklinda ypatingai nemalonus kvapas, Algirdas pradėjo rūkyti laiptinėje, ko anksčiau nebuvo. Iš Algirdo buto, į bendro naudojimo patalpas ir kaimynų butus, ėmė plūsti kenkėjai, šlapimu pripildytus plastikinius butelius klientas palieka jau ir bendro naudojimo patalpose. Taip pat stebima, kad Algirdas pradėjo kaimynus gasdinti savo žvilgsniu – klientas atsistoja kokioje nors bendrabučio vietoje (pvz., bendri tualetai, laiptinė, bendri koridoriai) ir kiekvieną praeinantį palydi gasdinančiu žvilgsniu ir murmesiu. Klientas nepaiso ar pro šalį eina suaugęs asmuo ar vaikas.