Socialinių – ekonominių reiškinių tyrimų pavyzdžiai

Socialinių – ekonominių reiškinių tyrimų pavyzdžiai. Užimtumo Lietuvos regionuose statistinis tyrimas. Išvados.

Pateiktuose pavyzdžiuose, siekiant nenusižengti tyrimų metodologijai, suformuluoti uždaviniai, kuriais pirmiausia analizuojamą reiškinį reiktų aptarti teoriniu aspektu. Šiuose tyrimuose literatūros šaltinių analizė nepateikiama.

Tyrimo tikslas – išanalizuoti gyventojų užimtumo situciją Lietuvos regionuose.

Uždaviniai:

Atskleisti užimtumo teorinę esmę.

Atlikti bendrą užimtų gyventojų dinaminę analizę 2006 – 2010 m.

Atlikti užimtų gyventojų įvairiose ekonominėse veiklose dinaminę analizę 2006 – 2010 m.

Darbo jėgos pasiūlą bei paklausą atspindi užimtų gyventojų dalis, skaičiuojama nuo visos darbo jėgos. Siekiant išsiaiškinti, kokia darbo rinkos situacija yra šalies regionuose, buvo atlikta bendra užimtųjų skaičiaus ir pagal ekonomines veiklas bei užimtumo lygio pokyčių analizė. Užimtųjų skaičiaus pokyčiai apskaičiuoti, remiantis 1 priedo duomenimis. Lyginant analizuojamo laikotarpio pradžią ir pabaigą, stebimas visoje šalyje ir jos regionuose užimtų gyventojų skaičiaus sumažėjimas (žr. 1 lentelę). Padidėjimas neužfiksuotas nei viename regione.

2006 – 2010 m. laikotarpiu užimtų gyventojų skaičius Lietuvoje sumažėjo 155,3 tūkst. arba 10,4 proc. Per paskutiniuosius penkerius metus užimtų gyventojų skaičius daugiausiai sumažėjo Vilniaus 26,4 tūkst. arba 6,43 proc., Šiaulių 25,2 tūskt. arba 16,5 proc. bei Kauno – 36,7 tūkst. arba 12,09 proc. apskrityse. Apie 14 tūkst. gyventojų užimtumas sumažėjo dar trijose apskrityse, tai Utenos, Panevėžio ir Telšių.

Vertinant kasmetinius užimtųjų gyventojų skaičiaus pokyčius regionuose, nustatyta, kad 2007 m. šis rodiklis visose apskrityse, išskyrus Šiaulių ir Tauragės didėjo. Užimtųjų skaičius labiausiai padidėjo Kauno (9,8 tūkst. arba 3,23 proc.), Vilniaus (8,8 tūkst. arba 2,14 proc.), Marijampolės (7,3 tūkst. arba 9,8 proc.) apskrityse. Apie 5 6 tūkst. užimtųjų daugiau tais metais buvo ir Utenos bei Panevėžio apskrityse. Tokius teigiamus poslinkius darbo rinkoje iki 2008 m. lėmė spartus ekonomikos augimas, padidėjęs vartojimas, tam tikrų ūkio šakų stabilus augimas, taip pat Lietuvos darbo biržos įvairių programų, skatinančių tam tikrų gyventojų grupių integraciją į darbo rinką ir užimtumą, įgyvendinimas.

Tačiau 2008 m. II pusmetį prasidėjęs ekonomikos nuosmukis, smarkiai įtakojo užimtumo situaciją šalyje bei jos regionuose. 2009 m. 8 apskrityse, o 2010 m. 9 apskrityse iš 10, stebimos mažėjimo tendencijos. Labiausiai 2009 m. užimtųjų skaičius sumažėjo Vilniaus – 33,9 tūkst. arba 7,81 proc., Kauno – 21,2 tūkst. arba 7 proc., Šiaulių – 16,3 tūkst. arba 10,26 proc. bei Panevėžio – 14,1 tūkst. arba 11,24 proc. apskrityse. Tais metais tik Tauragės apskrityje užimtųjų skaičius padidėjo 3,3 tūkst. ir labai nežymiai Utenos – 0,5 tūkst. gyv. 2010 m. palyginus su 2009 m., situacija darbo rinkoje blogėjo toliau. Apie 12 – 15 tūkst. užimtų gyventojų neteko Kauno, Panevėžio, Šiaulių ir Utenos apskritys. Apie 3 5 tūkst. gyventojų nebeturėjo darbo ir Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės bei Vilniaus apskrityse. Vienintelėje Tauragės apskrityje stebimas užimtųjų skaičiaus pokyčio labai nežymus padidėjimas (0,1 tūkst.).