Sveikos gyvensenos ugdymas pradinėje mokykloje

Įvadas. Sveikos gyvensenos ugdymas mokykloje. Sveikatos ugdymo(si) pasiekimai. Sveikos gyvensenos sudedamosios dalys. Fizinio aktyvumo vaidmuo. Racionali mityba. Higiena. Racionali veiklos ir poilsio kaita. Rūkimo profilaktika. Mokinių saugumo prevencija. Dvasinė sveikata. Išvados.

Kaip teigiama 1999 m. mokslo darbuose Lietuvos švietimo ir sveikatos valdymo institucijų oficialioji sveikatos politika šiuo metu remia mokyklos bendrosios ugdymo programos integravimo kryptį: siekiam, kad sveikatos ugdymas būtų vykdomas nedidinant pamokų skaičiaus, o integruojant į kitų dalykų mokymą.

Fizinio aktyvumo problema aktuali visais amžiais, tačiau susirūpinimą kelia pastaruoju metu visame pasaulyje mažėjantis vaikų fizinis aktyvumas ir su šiuo procesu susiję vaikų motorikos vystymosi bei sveikatos būklės pokyčiai. Tai yra komfortinio gyvenimo būdo, per trumpų pasivaikščiojimų lauke, priverstinio sėdėjimo ugdomosios veiklos metu išdava. Nejudri gyvensena nesukelia tiesioginių problemų, tačiau padidina jų tikimybę ateityje.

Netaisyklinga kūno laikysena atsiranda dėl mažo fizinio aktyvumo. Labai svarbu atskleisti vaiko pradedančio lankyti mokyklą, judėjimą, aktyvumo struktūrą, atkreipti pedagogų dėmesį į netaisyklingos laikysenos problemą, akcentuoti būtinybę ieškoti įvairių judėjimo aktyvumo formų.

Žemo judėjimo aktyvumo lygio vaikai 1,5 karto labiau rizikuoja įgyti asimetrinę laikyseną, nei tie, kurių judėjimo aktyvumo lygis yra aukštas.

Sveika mityba ypač svarbi augančio vaiko organizmui. Nepakankama mityba lėtina fizinį ir psichinį vystymąsi, mažina atsparumą ligoms, darbingumą. Dėl per gausios ar nesubalansuotos mitybos gali sutrikti medžiagų apytaka, išsivystyti įvairios ligos.

Vienas ne mažiau svarbių vaiko sveikos gyvensenos pagrindų – higiena ir kūno priežiūra. E. Adaškevičienė ir V. Adaškevičius straipsnyje ,,Vaikų sveikatos ugdymas” rašo, kad vaikas žingsnis po žingsnio turi įgyti kaskart vis daugiau žinių apie asmens higieną.

J. Armonienės, V. Butkaus, V. Vepštaitienės mokslinio darbo straipsnyje ,,Sveikatos ugdymas bendrojo lavinimo mokyklos gamtamokslio ciklo dalykuose” teigia, kad antroje klasėje turi būti tęsiamas pirmoje klasėje pradėtas higienos įgūdžių ir įpročių formavimas.

Racionali veiklos ir poilsio kaita kaip pati svarbiausia sveikos gyvensenos ugdymo dalis.

J. Pilkauskienė, A. Goštautas mokslo darbų straipsnyje ,,Rūkymo profilaktika PSO / Euro ,,Sveikos mokyklos “ projekte supažindina su programa ,,sveikos gyvensenos įtvirtinimas ugdymo institucijose”. Šioje programoje akcentuojamas moksleivių mokymas, padedantis susidaryti asmeninį neigiamą požiūrį į rūkymą, kaip vieną iš svarbiausių motyvų nepradėti rūkyti. Autoriai rašo, kad rūkymui palankias psichinės prielaidos (susiformuoja vaikystėje, svarbiausiu elgesiu nuotykiu esant aplinkoje palankiai situacijai. Rūkymo profilaktikos priemonėmis buvo apimami vienos klasės mokiniai. Profilaktikos priemonės buvo parengtos atsižvelgiant į moksleivių amžiaus ypatumus ir įdiegiamos į mokymo procesą skiriant 1-2 užsiėmimus per mokslo metus.

Šio projekto tikslas buvo padėti susiformuoti teigiamą požiūrį į nerūkymą. Tuo būdu buvo naudojami įvairūs informacijos pateikimo metodai: vaidybiniai žaidimai ir didaktiniai, diskusijos, darbas grupėse.