Trumpalaikio turto samprata ir klasifikavimas

Įvadas. Trumpalaikio turto samprata. Trumpalaikio turto klasifikavimas. Atsargų apskaita. Išvados. Informacinių šaltinių sąrašas.

Įmonėje, kurioje vykdoma ekonominė veikla, atsargos nuolat juda. Savininkai privalo žinoti, ko yra vertos jų turimos atsargos apyskaitinio laikotarpio pradžioje ir pabaigoje. Pagal apskaitos standartus atsargos gali būti įkainojamos skirtingais būdais, kurie yra pasirenkami atsižvelgiant į tai, kuris iš jų geriausiai atspindėtų atsargų judėjimo ir kitimo ypatumus. Labiausiai paplitę yra šie: FIFO, LIFO, svertinio vidurkio ir konkrečių kainų metodai.

Atsargų likutis laikotarpio pabaigoje = atsargų likutis laikotarpio pradžioje + gauta atsargų per laikotarpį – parduota per laikotarpį atsargų savikaina.

Kaip matome, informacijos požiūriu kur kas operatyvesnis yra nuolat apskaitomų atsargų būdas. Norint gauti duomenis, nebūtina atlikti inventorizacijos, o jai taip pat reikia atitinkamų sąnaudų. Be abejo, norėdamos sutikrinti savo apskaitos duomenis su faktiškai esančiais, įmonės, taikančios nuolat apskaitomų atsargų būdą, taip pat atlieka inventorizaciją, bet dažniausiai vieną kartą per metus, prieš sudarant finansinę atskaitomybę.

Nuolat apskaitomų atsargų būdą būtų sunku taikyti, jei savo apskaitoje nenaudotume kompiuterinių apskaitos sistemų. Reikėtų nemažai darbo sąnaudų kiekvieną kartą registruoti parduotų prekių ar pagamintos produkcijos savikainos nurašymą. Bet šiandien, kai įmonės jau neįsivaizduoja savo apskaitos organizavimo be taikomų šiuolaikinių technologijų, tai nesudaro sunkumų. (1)

1. Pavyzdys. Kovo 2 d. prekybos įmonė įsigijo skolon prekių už 30 450 Eur. Jų atvežimas samdytu transportu kainavo 150 Eur, iškrovimas – 253 Eur. Tokiu atveju atvežimo ir iškrovimo išlaidos gali būti priskirtos kovo mėnesį parduotų prekių savikainai, atliekant buhalterinius įrašus.