Užgavėnės pas močiutę kaime, scenarijus

Užgavėnės pas močiutę kaime, scenarijus.

Bobutė: Žinau, žinau Tai paskutinė žiemos mėnesio diena, per kurią daug valgoma, ypač mėsiškai. Iš pat ankstyvo ryto visos kaimynės tik verda, tik kepa. Tik sunkesnių darbų niekas nedirba.

Senelis: Na ir gerai. Užgavėnės – tai visų darbų galas. Va, ir javus baigiau iškulti. O kas nebaigs, tam pelės sukapos.

2 kaimynė: Sako, daug nelaimių gali prisišaukti moterys, kurios verpia per Užgavėnes. Joms lašinius ir kumpius kirmėlės suės...

3 kaimynė: Nepatartina per Užgavėnes ir siūti, nes vasarą avims ims galvos suktis... Lopyti baltinių taip pat negalima, tada pirštai tvinks, ėriukai bus margi....

1 kaimynė: Negalima ir malti, nes vėjas plėšys stogus. Nešukuok ir neplauk galvos per Užgavėnes, tai ji bus švari visus metus, gerai augs kasos, vištos nekapstys rasodos ir darželyje gėlės gerai augs...

Bobutė: Apsidairiau pro langą, mačiau: iš pat ryto kaminai tik rūksta, tik rūksta.... Ko gi privirėt, sakykit?

2 kaimynė: O aš dešras kimšau ir dabar kepsim ant grotelių.

3 kaimynė: O pas mus tai populiariausi miltiniai vafliai su pirmykščių agrastų uogiene.

Bobutė: Kiek jūs daug visko prigaminot. Bet ir reikia dvylikos patiekalų.

1 kaimynė: (susirūpinusi) Aš tiek neturiu. Skubam namo. Dar reikia kažką virti. Sudie, sudie....

3 kaimynė: Dar pašokim, nes rytoj jau nebešoksim – gavėnia.