Vytautas Mačernis. Pirmos vizijos analizė ir interpretacija

Vytautas mačernis – savoje žemėje amžinai likęs žemininkas. Jo kūryba nėra gausi. Jis rašė vizijas, sonetus, trioletus, giesmes, trumpus aforistinius eilėraščius. Tačiau vytautas mačernis užbaigė vienintelį ciklą vizijos {1939- 1942}.

vizijos - vienas v. Mačernio kūrybos polių. vizijas sudaro įžanga , septynios atskiros dalys ir pabaiga . Vizijos - tai ypatingi dvasios regėjimai, vaizdiniai, kurie išsiskleidžia žmogaus vaizduotėje. Poetinė vizija - tai menine kalba išsakytas vitaip pat šią viziją galima suskirstyti į tris segmentus. Pirmosios strofos pirmosios dvi eilutės yra realybė, o jau trečia ir ketvtada visi aštuonios strofos yra vizija. Ir tik paskutiniosios strofos paskutinpirmoje vizijoje kalbama aš asmeniniu: išbundu, praeina pro mane, matau. Pasakotojo nuotaika kintanti. Pradžioje, kjo netenkina realybė, jis nori iš jos pabėgti. Nemiela pasakotoją supanti aplinka. Pasakotojas tokioje aplinkoje kankinasi, jo širdis neranda ramybės. Ir tada jis panyra į vizija. Vizija tarsi šviesa, o rudeninė naktis simbolizuoja baugią realybę, juodą, tamsią. Tačiau pasinėrus į viziją, pasakotojas pasikeičia. Keičiasi spalvos, kurias jis mato. Jei realšviesą šiai vizijai suteikia gimtinė, gimti namai. Juk namai- vienintelė žemės vieta, gobiama šviesos ir palaimos- įprasti žmonių darbai, paprasti garsai įgauna paslaptingą malonų širdžiai šviesumą, genet ir vizijoje pasakotojui darosi neramu. Šiągarsai atspindi pasakotojo nuotaiką, tai, ką jis mato šioje jei vizijoje pasakotojas matė gražią šviesą ir net naktis jam buvo graži ir dieviškai skaisti, o mėnulis tarsi sargas suteikia saugumo jausmą, tai realybėje pas pasakotoją tik tamsus vidunaktis, o šviesą teikia tik pelenuos maža ugnelė ji tokia mažytė, kad prieš vizijos šviesas jos tarsi ir įžiūrėt negalima. Ir garsų pasaulis keičiasi. Vizijoje lyrinis aš girdėjo paukščių giesmes, varpelių skambėjimą, o realybėje tik baisiai besidaužančią širdį. Šitokia didelė pasakotojo pojūčių kaita parodo, kad jis yra sau svetimoje vietoje ir mielai grįžtų į savo tėviškę, kurioje taip gera.

Nagrinėjamos vizijos laikas kintantis. Jau pirmoje eilutėje pasakoma, kad tai yra vidurnaktis. Šis vidurnaktis - tai realus, dabarties laikas. Tačiau vėliau laikas kinta į praeities. Šis praeities laikas taip pat kinta. Pirmiaustaigi visa vizija, kurią regi lyrinis aš , užtrunka pusiaudienį; nuo vidudienio iki nakties. O paskutinėse šios vizijos eilutėse lyrinis aš vėl grįžta į dabartį. Pirmosios vizijos erdvė taip pat kintanti.