Vytautas Mačernis. Vizijos septintos vizijosi interpretacija

vizijos (septintoji) interpretacija .

V. Mačernis- poetas žemininkas . Glaudus santykis su protėviais bei gimtąja kalba itin ryškus septintoje vizijoje.

vizija pradedama erdvės pristatymu: tai pavasario laukų ir žemės laiminimo šventė. Laiminimo motyvas sakralizuoja erdvę. Tikriausiai protėviai nedalyvautų šventėj, jeigu jų maitintoja- žemė- nebūtų laiminama. Protėviai sugrįžta tik sakralioje erdvėje. Jų sugrįžimą paženklina džiaugsmas, laimė, šviesa. Šioje šviesoje namai atgyja: pro langus pasipylė smagios šviesos,/ ir pasigirdo juokas įstabus . Lyrinis subjektas idealizuoja protėvius: ir jų gražuolės moterys, grakščiai palenkę galvas,/ šypsojos vėl slaptinga šypsena . Didžiausia vertybė senolių namuose- tėvų tarmė. Ja didžiuojamasi, o ji atėjusi iš praeities todėl galime numanyti, jog didžiuojamasi tuo, kas atėję iš praeities.

Tamsaus vyno ir šviesių gėlių kontrastas( tąvakar vynas buvo toks tamsus, ir šviesios gėlės ) išryškina vakaro jausmingumą, užplūdusią pakilią nuotaikos bangą.