Vadybos samprata ir kryptys
Nors būdvardis „makiaveliškas“ dažnai vartojamas apibūdinti suktus bei manipuliuoti linkusius oportunistus, N.Machiavelli tvirtai tikėjo respublikos vertybėmis. Tai akivaizdu iš jo knygos „Pokalbiai" („Discourses"). Ją N.Machiavelli parašė 1531 m. gyvendamas ankstyvojoje Florencijos Respublikoje. Jo suformuluotus principus galima taikyti šių dienu organizacijų valdymui:
Vokietijoje dirba Darbo studijų ir gamybos organizavimo sąjunga (REFA), įkurta 1924 m. Ji specializuojasi darbo įvertinimo, o paskutiniu metu - darbo humanizavimo srityje. Didelį darbą čia atlieka Vokietijos inžinierių draugija (VDI). Šios organizacijos turi daug darbuotojų ir gerą techninę bazę. Įvairiems darbo ir gamybos organizavimo metodiniams klausimams spręsti pritraukiami ir aukštųjų mokyklų darbuotojai. 1957 m. Tarptautinis mokslinio organizavimo ir valdymo komitetas, koordinuojantis daugiau kaip 300 institutų veiklą 43 pasaulio šalyse, sukūrė tarptautinę akademiją - aukštąją mokslinę įstaigą organizacijos ir valdymo klausimams tirti.
Oksfordo anglų kalbos žodyne parašyta, kad žodis „vadovas" anglų kalboje pasirodė 1300 m.; žodis „ vadovavimas " - apie 1800 m. Skaitant istorinę ir šiuolaikinę literatūrą apie vadovus ir vadovavimą, yra tiek daug įvairiausių apibrėžimų, kiek ir šios problemostyrinėjimų.
Vadybos ištakų Lietuvoje galima ieškoti jau XIII a. ar net seniau. Tarp pirmųjų garsesnių Lietuvos vadų (vadovų) būtų galima paminėti Lietuvos karalių Mindaugą, kuris sugebėjo suvienyti visas Lietuvos žemes. Žinoma, tai jis padarė ne be karinės jėgos, tačiau ne ji suvaidino lemiamą vaidmenį. Esant tuometinei situacijai tik geras organizatorius (vadovas) galėjo suprasti, kad tik susivienijusi valstybė gali atremti vis dažnėjančius antpuolius.
Žengiant istorijos pėdomis toliau, būtų galima paminėti visą Gediminaičių dinastiją. Kaip žinome, pirmasis jos atstovas buvo kunigaikštis Gediminas, kuriam valdant Lietuvos teritorija ne tik buvo apsaugota nuo kryžiuočių ir kalavijuočių ordinų antpuolių, bet ir žymiai padidėjo. Prie šio teritorijos padidėjimo prisidėjo Gedimino, ne tik kaip gero karžygio, bet ir kaip gero diplomato bei valstybės vadovo, gabumai.
Kita kunigaikštystės padidėjimo priežastis buvo ta, kad Gediminas sugebėjo ištekinti savo dukras už kitų žemių kunigaikščių ir taip, nenaudodamas karinės jėgos, įgydavo jų palankumą ir pagarbą, t.y. jie sutikdavo prisijungti prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių.
1989 m. profesorius P.Tvarijonavičius ir dar septynių žmonių grupė sutarė atgaivinti prieškario Lietuvoje iki pat okupacijos 1940 - aisiais veikusią Mokslinės vadybos draugiją. Mirus prof. P.Tvarijonavičiui, draugijai vadovavo R.Razauskas, vėliau - K.Zaborskas.
Šiuo metu plečiasi Vadybos draugijos veikla. Įsteigti draugijos skyriai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose. Vadybos draugijos veiklą tikimasi ateityje išplėsti Panevėžyje ir kituose mažesniuose miestuose.
Apžvelgsiu šias XIX - XX a. susiformavusias valdymo mokyklas (teorijas): mokslinio valdymo; administracinio valdymo; žmogiškųjų santykių; kiekybinių metodų; vadybos mokslo mokykla (vadybiniai požiūriai): situacinis požiūris; sisteminis požiūris; procesinis požiūris.
D.McGregor teorijos paskelbimas buvo esminis žingsnis į darbo bei personalo humanizavimą. D.McGregor teoriją toliau plėtojo japonų kilmės amerikietis "William Ouchi (V.Ouči). Jis sukūrė teoriją „Z", analizuojančią japonų personalo patirtį. Ši teorija grindžiama grupinės sąveikos plėtojimo principu. Juo remiantis, galima suformuluoti optimalų darbo psichologinį klimatą. „Z" teorijos pagrindą sudaro grupizmas. Teorija „Z" nurodo galimybes Japonijos gamybos organizavimo metodais remtis kitose šalyse. Pvz., pastaruoju metu daugelyje šalių susidomėta „Toyota" firmos gamybos organizavimo „tiksliai laiku" (Just in Time) metodu. Šio metodo esmė - gamybos procesas be įdirbių, atsargų. Visos detalės, mazgai pagaminami tuo metu, kai jų reikia tolesnei gamybai. Su šiuo metodu glaudžiai susijusi lanksčios gamybos koncepcija (Lean Production), kur į pirmą planą iškeliamas reikalavimas - gamybą pritaikyti prie kintančių rinkos poreikių. Šios koncepcijos iš esmės prieštarauja daugeliui klasikinės mokyklos reikalavimų. Japoniškąją brigadinę organizaciją Europoje sėkmingai panaudojo švedų „Volvo" koncernas. Čia vertinama ne pati brigadinė organizavimo forma, o savarankiškumas, profesinės darbinės veiklos erdvė ir laisvė. Šio principo tikslas - atsakomybės ir iniciatyvos perkėlimas organizacijos žemutinėms grandims. Šio principo trūkumai - vadovų vengimas suteikti darbininkams didesnių įgaliojimų, darbuotojų atsakomybės įtaka, nesugebėjimas savarankiškai dirbti.
