Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje kalbėjimo potemė

Vaiko pasaulis lietuvių literatūroje. Šatrijos Raganos apysakoje „ Sename dvare “ vaiko pasaulis yra saugus ir kupinas laimės. Vandos Juknaitės kūrinyje “ Išsiduosi. Balsu ” vaiko pasaulis yra slogus bei kupinas pavojų.

Lietuvių literatūroje kuriamas vaiko pasaulis yra ryškus. Rašytojai vaiką ne visada vaizduoja turintį šiltus bei mielus namus, apsuptą mylinčios šeimos ir gyvenantį nerūpestingą gyvenimą. Kai kuriuose kūriniuose vaikas turi elgtis ne pagal savo amžių, rūpintis savo šeima, gyventi suaugusiojo gyvenimą. Įvairiapusiškas vaiko pasaulis pukiai atsispindi rašytojos Vandos Juknaitės knygoje „Išsiduosi. Balsu“ ir Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“. Šatrijos Raganos apysakoje vaikas turi šiltus namus, gyvena su mylinčia šeima, kuri rūpinasi juo, o Vandos Juknaitės kūrinyje vaikas neturi namų ir turi rūpintis savo šeima, išmaitinti ją.

Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaiko pasaulis yra saugus ir kupinas laimės. Šioje apysakoje yra labai ryškus laiko tekmės jutimas, nuolat iškyla praeities ir dabarties priešprieša, kurią skaudžiausiai pajunta pradžios ir pabaigos pasakotoja Irusia. Tai jau suaugusi mergaitė, kuri ir seka savo prabėgusios vaikystės “seną, seną aukso sapną”. Kūrinio pradžioje suaugusi Irusia pasakoja apie rožes. Rožės jai primena mamatę ir paskatina prisiminti jau praėjusią jos vaikystę. Ir nuo šios vietos pradedama pasakoti jau mažos mergaitės akimis.