Vaiko patirtys lietuvių literatūroje rašinys

Vaiko patirtys lietuvių literatūroje rašinys.

Vaikas – viena iš svarbiausių šeimos dalių. Asmens charakteris yra formuojamas iki 6 metų iš tėvų rodomo pavyzdžio. Vaikystėje tėvai yra geriausi jų atžalos draugai. Vaikas pirmasis su jais dalinasi savo jausmais, nuotykiais ir išmoktais dalykais. Taip kaip rūpinamasi atžalomis įtakoja vaiko patirtis gyvenime. Dauguma tėvų dėl savo vaikų ir jų gerovės paaukoja viską, netgi savo gyvenimo svajones. Tačiau yra kitokių tėvų, kurie nesirūpina savo vaikais, o galvoja tik apie save. Tada jaunuolis kartais yra netgi priverstas pasirūpinti ne tik savimi, bet ir savo tėvais. Apie skirtingas vaikų patirtis rašo XX a. vidurio moderniosios literatūros kūrėjas, ekspresionistas – J. Savickis apsakyme „Kova“ ir realizmo epochos rašytoja bei lyrinės psichologinės prozos pradininkė lietuvių literatūroje Marija Pečkauskaitė – Šatrijos Ragana apysakoje „Sename dvare“

Marijos Pečkauskaitės – Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“ vaizduojama gera vaiko patirtis sukurta dėl motinos rūpestingumo ir pasiaukojimo. Apysakoje vienas iš svarbiausių aspektų yra tėvų ir vaikų santykiai. Čia jie paremti pagarba ir meile. Mamatei yra svarbu lavinti, ugdyti vaikus. Ji taip pat yra religinga, jausminga moteris auginanti tris vaikus. Ji stengiasi ugdyti vaikų kūrybiškumą, pasaulio pažinimą, žmogiškumą ir kitas gerąsias savybes, kuriomis turi išsiskirti žmogus.