Verslo etikos referatas

Verslo sąvoką daugelis mokslininkų aiškina labai įvairiai. Tokia struktūra yra organizacija. Tai gi be minėtų bendrų tikslų, organizacija turės dar ir bent du bendrus požymius – bendradarbiavimą ir komunikavimą. Žmonės susivieniję į organizaciją, sieks bendrų tikslų, kurie bus labiausiai sąlygojami aplinkos. Priklausomai nuo organizacijos tikslų, ji mažiau ar daugiau bus veikiama pirmiausia vietinės aplinkos, kuri yra specifinė ir tiesiogiai susijusi su organizacijos gaminamu produktu ar teikiama paslauga, taip pat ir nacionalinės ar net pasaulinės aplinkos, kurios dažniausiai veikia netiesiogiai, bet gali turėt didžiulę įtaką organizacijai ir jos darbuotojams. Siekdami gauti pelno ir patenkinti visuomenės poreikius individai yra veikiami daugelio veiksnių, priversti komunikuoti, bendrauti tarpusavyje. Tai lemia vienokį ar kitokį jų elgesį, kurį ir nagrinėja etika. Iš to seka, jog etika – tai filosofijos šaka, nagrinėjanti moralines vertybes ir vertinanti žmogiškuosius poelgius. Remiantis verslo ir etikos apibrėžimais suformuluojamas ir verslo etikos terminas: verslo etika – tai etikos sritis, kuri atsiranda verslui ir etikai sąveikaujant, tai moralinių principų ir standartų visuma, veikianti verslo pasaulyje. Tačiau verslo etikos terminas Lietuvoje sukelia neigiamų asociacijų, susijusių su sąmonėje įsišaknijusiu tariamu šių žodžių nesuderinamumu. Šio verslo etika susidomėta pirmiausia jav, po antrojo pasaulinio karo, nes čia sparčiausiai pasaulyje vystėsi verslas. 20 amžiaus penktajame dešimtmetyje etiniai klausimai susiję su verslu, dažniausiai buvo aptariami teologiškai. Religiniai lyderiai keldavo klausimus apie teisingus atlyginimus, darbo praktikos ir kapitalizmo moralę. Katalikiškoji socialinė etika kreipė dėmesį į darbininkų teises, pragyvenimo lygį; kėlė moralines vertybes aukščiau už materialines; pasisakė už nepasiturinčiųjų gyvenimo sąlygų gerinimą.

Tuo metu jav keli katalikų koledžai ir universitetai į mokymo programas įtraukė ir socialinės etikos kursus. Protestantai irgi įsivedė etikos kursą seminarijose ir teologijos mokyklose, kur tyrinėjo moralę ir etiką versle. Protestantų etikos darbai kreipė individams būti kukliems, taupiems, sąžiningai dirbti ir taip užsitarnauti sėkmę. Tokios religinės tradicijos paskatino tolesnę verslo etikos plėtrą. Ilgainiui tapo įprasta, kad kiekvienos religijos atstovai siūlydavo moralines koncepcijas ne tik verslui, bet ir vyriausybei, politikams, šeimai, asmeniniam gyvenimui sutvarkyti.