Viešieji pirkimai bakalauro darbas

Įvadas. Viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėmis priemonėmis etapų teorinė dalis. Elektroninių viešųjų pirkimų samprata. Elektroninių viešųjų pirkimų sistemos įvertinimas. Elektroninių viešųjų pirkimų sistemos veiksnių analizė. Elektroninių viešųjų pirkimų sistemos efektyvumo įvertinimas. Viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėmis priemonėmis probleminiai ypatumai. Viešųjų pirkimų planavimas. Informacijos, susijusios su viešaisiais pirkimais, paskelbimas. Konkurso bylos nagrinėjimas. Išvados ir siūlymai. Informacijos šaltinių sąrašas.

Temos aktualumas. Elektroninių viešųjų pirkimų organizacijoje perkėlimo į elektroninę erdvę, Lietuvoje tapo aktualus, kai buvo priimtos Viešųjų pirkimų direktyvos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-2004 metų programos įgyvendinimo priemonių planas, kuriame yra numatytas laipsniškas viešųjų pirkimų perkėlimas į elektroninę erdvę. Vienas iš pagrindinių tikslų didinti viešųjų pirkimų efektyvumą bei sumažinti išlaidas pirkimams organizuoti supaprastinant pirkimo procedūras, vykdant jas elektroninėje terpėje arba centralizuojant pirkimų vykdymą ir taip sumažinant rutininio darbo apimtis perkančiosiose organizacijose, didinti viešųjų pirkimų skaidrumą, naudojant elektronines priemones pirkimams vykdyti. Tačiau toks uždavinys reikalauja didelių pastangų ir laiko sąnaudų, o pasiektas efektas skirtingas ir taikomi skirtingi metodai bei projektai. Lietuvoje elektroninių viešųjų pirkimų diegėjas, Viešųjų pirkimų tarnyba, kuri siekia įvertinti alternatyvas ir parinkti geriausią sprendimą dėl elektroninių viešųjų pirkimų diegimo perkančiosioms organizacijoms vykdyti visus elektroninius viešuosius pirkimus, juos analizuoja įvairiais aspektais – techniniu, ekonominiu-socialiniu bei finansiniu. Reikėtų paminėti ir tai, kad buvo analizuojamas centralizuotas ir decentralizuotas elektroninių priemonių diegimo variantas, tačiau pasirinktas CVP IS sprendimas, kuris suteikia visas svarbiausias viešųjų pirkimų procedūras ir veiksmus atlikti elektroninėje terpėje, bei atitinka viešųjų pirkimų organizatorių – perkančiųjų organizacijų ir dalyvių – tiekėjų galimybes. Nuo 2009 metais priimti Viešųjų pirkimų įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta pareiga Centrinei perkančiai organizacijai (CPO). Visame šiame procese labai daug įtakos turi CPO. Ji parengia pirkimo dokumentus, atviro konkurso būdu atrenka tiekėjus, pagal kurių pateikiamas specifikacijas renkasi prekes ir sudaro preliminarias sutartis, skirtumas tik tame CVP IS, kad procesai vyksta elektroninėje erdvėje. Mūsų pasirinktoje tirti „X“ organizacijoje, elektroninius viešuosius pirkimus vykdo Ekonomikos direkcijos pirkimų grupė vadovaujantis Lietuvos Respublikos Viešųjų pirkimų įstatymu. Elektroninius viešuosius pirkimus skelbia CVP IS kartu su skelbimu apie pirkimą, visi pirkimai ir sutartys turi būti pasirašytos elektroniniu parašu

Darbo objektas. Elektroniniai viešieji pirkimai, kurie leidžia apibendrinti vykdomą elektroninę viešųjų pirkimų vykdymo etapus.

Darbo tikslas: išanalizuoti viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėmis priemonėmis etapų ypatumus.

Pateikti elektroninių viešųjų pirkimus, atskleisti pagrindinius elektroninius viešųjų pirkimų principus, EB elektroninių viešųjų pirkimų sistemos diegimo teisinį reglamentavimą ir jo raidą, elektroninių viešųjų pirkimų sistemos įvertinimą, pirkimų apimtis remiantis pasaulio praktika;

Šiandien informacinės visuomenės kūrimas Europos Sąjungoje tapo vienu pagrindinių prioritetų. Svarbūs darbai kuriant informacinę visuomenę prasidėjo dar praėjusiame dešimtmetyje. Informacinė visuomenė yra priemonė pasiekti daugelį Europos Sąjungos tikslų. Elektroninės valdžios (toliau – e.valdžia) modelis susideda iš informacijos vadybos priemonių ir šiuolaikiško viešojo administravimo stiliaus, atitinkančio informacinės visuomenės poreikius. Investicijomis į e.valdžios kūrimą siekiama sukurti patogesnį priėjimą piliečiams prie valdžios paslaugų.

D. Soloveičikas ir kt. teigia, kad „2004 metais elektroninė viešųjų pirkimų tarnyba, siekdama sudaryti kuo geresnes galimybes perkančiosioms organizacijoms ir tiekėjams gauti informaciją apie viešuosius pirkimus vienoje vietoje, taip pat suteikti prieigą prie viešųjų pirkimų vykdymo elektroninėmis priemonėmis, įdiegė Centrinį viešųjų pirkimų portalą (CVPP)“.

E.valdžia yra Lietuvos valstybės valdymo reformos įgyvendinimo priemonė, nes informacinėmis technologijomis galima efektyviai įdiegti jos ideologinius pamatus, orientuotus į vartotoją ir verslo valdymo modelių pritaikymą viešųjų institucijų darbe. Skaidresnis valstybės valdymas, valstybės tarnautojų asmeninė atsakomybė, aiški atskaitomybės sistema, skaidrūs sprendimų priėmimo mechanizmai yra esminiai efektyvaus valdymo aspektai.