Viešosios sakytinės kalbos ypatumai referatas

Įvadas. Viešojo kalbėjimo samprata. Bruožai. Viešosios kalbos funkcija. Kalbos rūšys. Viešųjų kalbų sakymo būdai. Rengimasis viešajai kalbai. Išvados. Literatūros sąrašas.

Kartais sakomos kalbos, kuriose neturi būti pakeistas nė vienas žodis, pvz., Popiežiaus, Prezidento ar kitų atsakingų asmenų pareiškimai, t. y. kalbos, kurių kiekvienas žodis bus analizuojamas masinės informacijos priemonių arba kolegų. Kita priežastis – griežtai ribotas laikas (radijas, TV). Tai sunkiausias kalbėjimo būdas, kadangi reikia kalbėti. Būtina pasižymėti logines pauzes ir kirčius.

Antikinė retorika labai daug dėmesio skyrė oratorių atminčiai lavinti. Buvo mokoma užrašytą tekstą išmokti mintinai. Dabar kalbos mokymasis mintinai nėra pats tinkamiausias kalbos sakymo būdas. Tai trukdo kalbėtojui įsijausti, laisvai kalbėti, nes vis stengiamasi nepamiršti teksto, mikčiojama. Net vieno žodžio pakeitimas kitu gali baigtis visos kalbos nesėkme. Jei vis dėlto reikia tekstą išmokti mintinai, pirmiausia rekomenduojama skaityti tekstą tyliai, tik po to garsiai; mokytis mintinai geriausia dalimis, po to pakartoti visą tekstą. Galima kalbą repetuoti prieš veidrodį arba įrašyti į vaizdajuostę, tokiu būdu pamatomi savo paties trūkumai, mimikos, gestai.

Viešosios kalbos yra sakomos tam tikrai auditorijai žmonių, todėl oratorius kalbėjimui turi būti visiškai pasiruošęs.

Oratoriaus kalba turi būti nuosekliai išdėstyta, tonas užtikrintas, jo pateikiama tema turi sudominti klausytoją;

Kad auditorija įdėmiai klausytusi, oratoriui prieš sakant kalbą, reikia suformuluoti temą, atskleisti pagrindinę mintį, surinkti reikiama medžiagą ir susidaryti kalbėjimo planą;

Oratoriui prieš kalbą, svarbu nuspręsti, koks tai bus kalbėjimo būdas: skaitymas, kalbėjimas mintinai, improvizuojant,ekspromtu;

Taip pat oratorius turėtų nepamiršti ir veido mimikų, taip pat ir gestų, su kuriais nereikėtu persistengti;

Kaip matome, kalbos rūšys yra labai skirtingos, su skirtingomis funkcijomis, todėl renkantis temą, svarbu atskirti ir teisingai pasirinkti kalbos rūšy, kad klausytojas liktu sudomintas ir patenkintas gauta informacija;