AB „Lietuvos geležinkeliai“ veikla ir finansiniai rodikliai

Įvadas. AB "Lietuvos geležinkeliai" charakteristika. Įsteigimas. Įmonės rūšis. Įmonės vykdoma veikla. Analizė. Įmonės struktūra. Įmonės darbuotojų skaičiaus pokyčių analizė. AB "Lietuvos geležinkeliai" konkurentų analizė. AB "Lietuvos geležinkeliai" pagrindinių finansinių rodiklių ir jų pokyčių analizė. AB "Lietuvos geležinkeliai" mokamų mokesčių analizė. Išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.

„Lietuvos geležinkeliai“ yra akcinė bendrovė. „Akcinės bendrovės yra ribotos civilinės atsakomybės įmonės, turinčios juridinio asmens teises. Jų kapitalas yra padalytas į akcijas Bendrovės akcininkai yra jos kolektyviniai savininkai. Akcininkai neatsako savo turtu už bendrovės prievoles kreditoriams, bendrovė už prievoles atsako tik savo turtu.“ (Jurgis Žvinklys, Eduardas Vabalas, 2006). Taigi kiekvienas investuotojas, akcininkas, iškilus piniginių problemų verslui, rizikuoja tik savo įneštu kapitalu į bendrovės turtą, o jo asmeninis turtas nenukenčia. Tai yra labai palanku akcininkui. Lietuvoje akcinių bendrovių steigimą ir valdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas.

Pagrindinė AB „Lietuvos geležinkeliai“ vykdoma veikla pagal ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių:

49 skyrius, 49.1 grupė, 49.10 klasė - Tarpmiestinis keleivinis geležinkelio transportas;

49 skyrius, 49.2 grupė, 49.20 klasė - Krovininis geležinkelio transportas;

52 skyrius, 52.2 grupė, 52.21 klasė, 52.21.10 poklasis - Traukinių eismo organizavimas ir reguliavimas;

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 5 straipsnį patronuojanti bendrovė yra tokia bendrovė, kuri kitoje bendrovėje – savo dukterinėje bendrovėje, kurios akcijų ji turi įgijusi – turi balsų daugumą arba gali daryti lemiamą įtaką kitai bendrovei.

Atsižvelgiant į įmonės veiklos pobūdį, atliekamas funkcijas, gamybos ir paslaugų tiekimo technologijas, darbo pasidalijimą, pasirenkamas organizacinės valdymo struktūros tipas. Pagal R. Vanagą ir L. Vyšniauskienę (Ramūnas Vanagas, Lina Vyšniauskienė, 2012) yra trys klasikiniai valdymo struktūros tipai: linijinė, funkcinė ir linijinė-funkcinė.

„Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą pagrindiniai bendrovės valdymo organai yra visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba ir valdyba.“ (Jolanta Paunksnienė, Jūratė Antanavičienė, Kęstutis Peleckis, 2011)

AB „Lietuvos geležinkeliai galima priskirti monopolijai. Monopolinė rinka – kai egzistuoja tik vienas konkrečios prekės ar paslaugos pardavėjas.

Lietuva yra tranzito šalis tarp Vakarų ir Rytų. Krovinių vežimo pajamos sudaro didžiausią dalį visų bendrovės uždirbamų pajamų. Tad dėl tranzitinių krovinių srautų Bendrovė konkuruoja su kaimyninių šalių geležinkeliais, krovinių terminalais/uostais. Pagrindiniai konkurentai geležinkelio transporto srityje yra akcinė bendrovė „Latvijos geležinkeliai“ (latv. Latvijas dzelzceļš) bei akcinė bendrovė „Estijos geležinkeliai“ (est. Eesti Raudtee). „Latvijos geležinkelių“ interneto svetainėje skelbiama vizija „tapti Baltijos šalių transporto industrijos lyderiais – modernia, efektyvia ir aplinkai draugiškos infrastruktūros logistikos įmonių grupe.“ (dzelzcelš, žiūrėta 2019). „Estijos geležinkelių“ vizija yra „būti pažangiausiu regiono geležinkelių infrastruktūros valdytoju“ (Raudtee, žiūrėta 2019). AB „Lietuvos geležinkeliai“ vizija tapti Centrinės ir Rytų Europos mobilumo ir logistikos lyderė. Akivaizdu, kad visų šių trijų Baltijos valstybių geležinkelių bendrovių vizijos sutampa, tad sutampa ir jų tikslai. Tačiau didžiausią konkurenciją „Lietuvos geležinkeliams“ šios įmonės sudaro ne keleivių vežime, o krovinių pervežime.