Bausmė

Bausmė + naudingas darbas. Išbandė su baisiausiais nusikaltėliais.

Situacija kebli: deklaruojama viena, daroma – kita. Neįmanoma tiksliai pasakyti, kuri teorija. Seimas per 10 metų nieko nepasakė, ko mes siekiame ta bausme, kuri įtvirtinta BK. Realiame gyvenime vyrauja ĮBAUGINIMO TEORIJA ir FIZINĖS GALIMYBĖS PADARYTI NUSIKATIMĄ ATĖMIMO TEORIJA.

- Prioritetas – platus laisvės atėmimo taikymas (40 – 45 proc. laisvės atėmimas);

7) labiausiai ginčytinas – Apribojimai, išplaukiantys iš bausmės, taikytini visuomenės interesais. O jei nusikaltimas neliečia valstybės ar visuomenės interesų? Pvz., tyčinis bankrotas.

1) Recidyvinis nusikalstamumas (žiūrėti į jį labai atsargiai) išlieka kaip vienas iš pagrindinių;

Kiek bausmė efektyvi objektyviai negali pasakyti nė viena valstybė. Yra keli kriterijai:

1) Recidyvinis nusikalstamumas. Prieš 20 – 30 m. jis buvo pagrindinis, bet dabar yra sukritikuotas, o naujų kol kas neišrado.

1 aspektas – tikslas – nubausti nusikaltimą padariusį asmenį. O kuri bausmė turi tikslą nubausti:

Kitas tikslas – sulaikyti asmenis nuo nusikaltimų padarymo (perimtas negalvojant iš Sovietų Sąjungos).

Kaip įvertinti tokios bausmės efektyvumą? Galima nepasiekti, kad jis pasitaisytų, nors labai gerai nubaustas ir atvirkščiai).

- ar turi būti atimta galimybė daryti nusikaltimą;

Vadovėlis: Asmenų sulaikymas nuo nusikaltimo padarymo baudžiamosios teisės teorijoje vadinamas bendrąja prenevcija. Bendrosios prevencijos poveikis pasireiškia 1) baudžiamojo įstatymo, nustatančio nusikaltimą ir bausmę, priėmimu, 2) bausmės skyrimu ir 3) atlikimu. Šie veiksniai žmogaus psichikoje formuoja motyvaciją nedaryti nusikaltimų. Įstatymų leidėjui visiškai nesvarbus motyvacijos tikslas – ar tai baimė būti nubaustam, ar tai nusikaltimo, kaip blogio suvokimas. BT teorijoje bendroji prevencija yra kritikuojama, nes ji neliečia nusikaltimą padariusio asmens, todėl nesukuria baudžiamųjų teisinių santykių.

1) bausmės skiriamos pagal spec. dalies straipsnio sankcijoje numatytas taisykles (laisvės atėmimas, pataisos darbai, bauda);

Šios klasifikacijos esmė ta, kad teismas gali skirti 1) grupės bausmes tik jei jos yra numatytos sankcijoje. Turto konfiskavimas skiriamas tik pagal bendrosios dalies taisykles (35 str.), o spec.dalies sankcijose iš viso nėra minimas.

IV) skiriamos: 1) numatytos įstatyme, 2) skiriamos teismo nuožiūra. Prie antrosios grupės priskiriama tam tikros teisės atėmimas.

3) riboja asmens asmenines teises: t.t. teisės atėmimas, pataisos darbai (iš dalies).

2) bausmių sistema išplečiama: įkalinimas iki g.galvos, terminuotas laisvės atėmimas, bauda, areštas, laisvės apribojimas, viešieji darbai, tam tikros teisės atėmimas (turto konfiskavimas iškrenta). Atsiranda vidutinės bausmės: areštas, laisvės apribojimas.

3) Greta bausmių atsiranda baudžiamojo poveikio priemonės – spec. teisės atėmimas, žalos atlyginimas ar pašalinimas, įmoka į nukentėjusių fondą. Šių priemonių esmė ta, kad jos galės būti taikomos, kai asmuo atleidžiamas nuo b.atsakomybės ar nuo bausmės atlikimo. Principas toks: jei asmuo nuteisiamas, jam paskiriama bausmė; jei pripažįstamas kaltu, bet atleidžia nuo bausmės atlikimo – taikoma b.poveikio priemonė. Šios priemonės negali būti taikomos su bausme.