Ekonomikos pusiausvyra referatas

Įvadas. Ekonomikos pusiausvyros esmė. Paklausos ir pasiūlos sąveika. Paklausos ir pasiūlos kitimas. Voratinklio teorema. Vyriausybės įtaka rinkos pusiausvyrai. Rinkos mechanizmo ribotumai ir problemos. Ekonomikos pusiausvyra Lietuvoje ir jungtinėje karalystėje. Vidinė ir išorinė šalies ekonomikos pusiausvyra. Vidinė pusiausvyra infliacija ir užimtumas. Išorinė pusiausvyra mokėjimų balansas. Išvados. Literatūros sąrašas.

Šiame grafike pavaizduotas taškas E yra pusiausvyros taškas, kur dvi jėgos yra lygios. Kreivė S rodo pasiūlą, o D paklausą. Vartotojai siekia įsigyti kuo daugiau prekių jų kainai krentant, o gamintojai siekia kuo daugiau parduoti kainai augant. Pusiausvyros taške šios dvi jėgos sutampa, t. y. pirkėjus tenkina tokia kaina pirkti tam tikrą prekių kiekį, lygiai taip pat kaip gamintoją tenkina parduoti tokį kiekį už tokią kainą. Esant bet kuriai kitai kainai, aukštesniai negu pusiausvyros kaina, pasiūla bus didesnė už paklausa, pirkėjai rinksis o gamintojai konkuruos, jeigu tokia situacija yra daugelio prekių rinkose visa ekonomika vadinama pertekline. Tai – vartotojo rinka. Ir atvirkščiai, kainai esant mažesniai negu pusiausvyros taškas paklausa viršys pasiūlą. Esant grynai konkurencijai, pardavėjai sudaro sąlygas didėti paklausai, mažindami kainą. Jeigu kaina sumažės tiek, kad taps mažesnė už pusiausvyros tašką, prekių pasiūla rinkoje bus mažesnė negu paklausą, pirkėjai ims tarp savęs konkuruoti. Pardavėjai gali rinktis kam parduoti, o kam ne. Tai – gamintojo rinka. Kai daugelio prekių rinkoje yra prekių stygius, visa ekonomika vadinama deficitine. Kai pirkėjai konkuruoja tarpusavyje, jie siūlo didesnes kainas. Tokiu atveju esant grynai konkurencijai kainos didės iki pusiausvyros taško. Tik tokia kaina, esanti paklausos ir pasiūlos kreivių susikirtimo taške, gali egzistuoti ilgesnį laikotarpį.

1lent. Lietuvos ir Jungtinės Karalystės infliacija procentais, palyginti su ankstesniais metais

2lent. Nedarbo lygis procentais, palyginti su ekonomiškai aktyviais gyventojais Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje

Tuo pačiu modeliu vertinant Jungtinės Karalystės ekonominę situaciją galime pastebėti jog vidinė pusiausvyra šioje šalyje yra didesnė negu Lietuvoje, tačiau visiškos pusiausvyros per paskutinius 16 metų taip pat nebuvo pasiekta. Vertinant infliacijos lygį, arčiausiai ekonominės pusiausvyros buvo priartėta 2010 metais, tačiau nedarbo lygis tais metais siekė beveik 8 procentus. Vertinant nedarbo duomenis, arčiausiai ekonominės pusiausvyros buvo priartėta 2004 metais, bet reikiamos 3 procentų ribos per paskutinius 16 metų pasiekta nebuvo.

Taigi, palyginus Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ekonomines situacijas per paskutinius 16 metų matome, kad nei vienai iš jų vidinės ekonominės pusiausvyros pasiekti nepavyko. Lietuva prie šios ribos labiausiai priartėjusi buvo 2006-2007 metais, tuo tarpu Jungtinė Karalystė 2005 metais.

Iš pateiktų duomenų matome, jog Lietuva išorinę pusiausvyrą buvo pasiekusi 2009, 2010, 2013 bei 2014 metais, kadangi tuo metu einamosios sąskaitos deficito nebuvo. Tuo tarpu Jungtinė Karalystė išorinės pusiausvyros per paskutinius 15 metų pasiekusi nebuvo, bet mažiausias einamosios sąskaitos deficitas buvo pasiektas 2005 metais.

Taip pat galima daryti išvadą jog ekonomikos pusiausvyra yra darnios šalies ekonomikos savybė. Valstybių ekonominė pusiausvyra gali būti išorinė bei vidinė, tačiau didesnis dėmesys yra skiriamas vidinei pusiausvyrai. Išnagrinėjus bei palyginus Lietuvos bei Jungtinės Karalystės šalių ekonomine pusiausvyra nuo 2000 metų iki dabar Mido modeliu paaiškėjo, jog nei Lietuva, nei Jungtinė Karalystė vidinės ekonominės pusiausvyros pasiekusios nebuvo. Pusiausvyra laikoma pasiekta kuomet infliacijos bei nedarbo šalyje lygis yra apie 3 procentus, tačiau tokių rodikliu nei viena, nei kita šalis neturėjo. Nors ne tokia svarbi, tačiau išorinė pusiausvyra buvo pasiekta Lietuvoje 2009, 2010, 2013 ir 2014 metais. Ši pusiausvyra laikoma pasiekta kuomet valstybė neturi einamosios sąskaitos deficito. Jungtinėje Karalystėje nuo 2000 metų to nebuvo.