Galvijų šėrimo technologijos

Galvijų šėrimo technologijos. Pašarus sušeriant atskirai. Šėrimas pašarų mišiniais. Galvijų ūkio pašarų ruošimo ir galvijų šėrimo modernizavimas.

Lietuvoje galvijininkystė yra svarbiausia gyvulininkystės šaka. Iš galvijų gaunama daugiau kaip 99 proc. pieno, apie 45 proc. mėsos, daug odų bei šalutinių produktų: kaulų, ragų, plaukų, endokrininių liaukų.

Iš panaudotų galvijams pieno gamybai pašarų gaunama apie 1,5 karto daugiau maisto medžiagų negu iš panaudotų kiaulienos gamybai, 2-2,5 karto daugiau negu kiaušinių gamybai ir 3-4 kartus daugiau negu galvijienos ir avienos gamybai. Jeigu iš karvės 305 laktacijos dienas primelžiama 7250 kg pieno, gaunama 240 kg biologiškai labai vertingų baltymų, 363 kg laktozės, 272 kg pieno riebalų ir 50,8 mineralinių medžiagų, iš jų 8,6 kg kalcio ir 7,3 kg fosforo; tokio kiekio karvės piene baltymų yra tiek, kiek 8 buliukų, sveriančių po 544 kg, arba28 kiaulių, sveriančiųpo 90 kg, skerdienoje. Per vieną laktaciją gautų baltymų suaugusiam žmogui pakaktų 10 metų, kalcio - 30, fosforo – 25, vitamino B2 18 ir energijos – 5 metams.

Beveik prieš dešimt metų, pasaulyje buvo primelžta 469,5 mln. t pieno. Daugiausia Europoje – 155,5 mln. t, Š. Amerikoje – 90,9 mln.t, P. Amerikoje 75,3 mln. t, Azijoje – 74,6 mln. t, Afrikos žemyne tais metais primelžta tik 16,5 mln. t pieno. Tais pačiais metais JAV – 70,5 mln.t, Indijoje – 33,0, Vokietijoje – 28,7, prancūzijoje – 25,0 mln. t pieno.

Labai išsivysčiusiose Europos šalyse ( Danija, Olandija, Švedija, Suomija ir kt.) galvijų skaičius stabilizavosi, o pieninių net šiek tiek mažėja. Pieno gamyba auga didinat karvių pieningumą.

Pastaraisiais metais telkiami pieninių galvijų pasauliniai genetiniai ištekliai ir intensyviai pertvarkomas selekcijos darbas, pagrįstas nausiomis technologojomis, didinamas pininių galvijų genetinis potencialas, kuriamos tobulesnės pašarų ruošimo, gyvulių šėrimo bei laikymo technologijos, vis labiau specializuojama ir koncentruojama pieno gamyba.

Nustatyta, kad gyvulių produktyvumą apie 20 proc. lemia veislininkystė, 20 proc. laikymo sąlygų higiena ir 60 proc. šėrimas

Šėrimas – tai žmogaus organizuota ir reguliuojama gyvulių mityba. Gyvulio organizmas turi gauti pakankamai tinkamo santykio visų maisto medžiagų. Kurių nors maisto medžiagų perteklius arba trūkumas surtikdo fiziologines funkcijas, todėl sumažėja produktyvumas, sutrinka sveikata, didėja pašarų sąnaudos.