Interaktyvūs socialinio darbo metodai

Pagrindiniai socialinio darbuotojo taikymo metodai pagal klientus. Kas lemia socialinio darbo metodų kitoniškumą? Socialinio darbo kaip praktinės veiklos metodai. Socialinio darbo kaip mokslo metodai.

Šiuo darbus apžvelgsiu: metodus taikomus dirbant su klientu, kas lemia metodų kitoniškumą, praktinės bei mokslinės veiklos metodus, asmenines įžvalgas naudojant interaktyvius socialinio darbo metodus.

Požiūriai į individualų socialinį darbą skiriasi pradinėmis nuostatomis ir tarpusavio sąveikos organizavimo principais. Visas socialinio darbuotojo požiūris sutelktas į problemos sprendimą, nukreiptas į kliento intelektualinių paslaugų inicijavimą ir stimuliavimą, kad atsiradus probleminei situacijai, išmoktų klientas savarankiškai rasti sprendimus sunkiose gyvenimo situacijose.

Individo santykių su socialine aplinka ir su savimi pačiu pokytis;

Šie požiūriai orientuoti į įvairius pagalbos būdus: ten, kur reikalinga kvalifikuota psichologinė pedagoginė pagalba.

Šis darbas organizuojamas priklausomai nuo dominuojančių grupės veiklos tikslų. Grupė gali būti orientuota išimtinai siekti visuotinai svarbių plačiu kontekstu pilietinių ir teisinių tikslų. Šiuo atveju socialinis darbuotojas veikia tik kaip organizatorius ir išorinių grupės ryšių koordinatorius.

Šis socialinis darbas bendruomenėje organizuojamas socialiniam darbuotojui dalyvaujant šioje veikloje:

Geografiškai apibrėžtos žmonių bendrijos plėtojimas, individualių ir grupinių santykių bei interesų stimuliavimas ir koordinavimas atsižvelgiant į kai kurias visuotinai svarbias problemas;

Vienas iš socialinio darbo teorijos pradininkų Meri Richmond mano, kad pagrindiniu socialinio darbo metodu turi tapti atsakingas, suvoktas ir pagrįstas socialinio darbuotojo asmenybės poveikis tarpusavio santykiams su individu ir grupe. Per šiuos tarpusavio santykius socialinis darbuotojas veikia ir palengvina individų ir jų socialinės aplinkos sąveiką. O pats metodas numato sistemingą stebėjimą, vertinimą ir atitinkamo veiksmų plano parinkimą. Šio Meri aapibūdinimo pagrindu išskirta tiesioginis ir netiesioginis pagalbos teikimo metodas.

Tiesioginis pagalbos teikimo metodas – pagalbos individams, šeimoms, grupėms būdas, kuris tiesiogiai sprendžia problemas „čia ir dabar“.

Netiesioginis pagalbos teikomo būdas – ilgalaikius tikslus turinti veikla, nukreipta į išorinių socialinių sąlygų, o ne į aplinkybių ir kliento asmenybės pokytį.

Kitoniškumas, tai tarsi mūsų identiškumo fudamentas. Socialinio darbo metodai yra kitokie nei visuomenėje įprasta manyti. Kitoniškumą lemia socialinio darbuotojo profesijos ir jos klientų specifika. Todėl specifiką būtina pažinti, kad suvoktume, jog socialiniai darbuotojai savo veikloje vadovaujasi metodais arba kad jie dirba profesionaliai.