Kompleksinis kaimo vietovių planavimas

Apžvelgti Kauno ir Lietuvos bendruosius planus ir nustatyti žemės naudojimą Kauno rajone, jam būdingas savybes bei specializacijos zoną, rekomenduojamas auginti žemės ūkio kultūras.

Numatyti teritorijos sutvarkymo preliminarius sprendinius.

Plečiant infrastruktūrą teritorijoje atsižvelgta į Stanislovo Tamošausko, Skirmanto Pociaus metodinius patarimus. “Vietiniai keliai”, Kaunas, 2008.

Tiesiant kelią buvo atsižvelgta ir laikytasi šių reikalavimų:

•Trasos tarp jungiamų objektų, šiuo atveju sodybos ir sėjomainos laukų, projektuojamos trumpiausiais atstumais, tačiau laikantis patvirtinų vietinių kelių projektavimo sąlygų;

•Parenkant kelio trąsą vengiama įvairių statinių, elektros ir ryšio linijų atramų nukėlimo, nes tai pabrangina kelio tiesimo išlaidas;

•Projektuojamas kelias neturi pabloginti žemės naudojimo sąlygų – neskaidyti dirbamų žemės sklypų.

•Lauko kelias projektuojamas stengiantis, kad jis būtų trumpas, tiesus, patogus naudoti.

Daugiau nei pusę teritorijos ploto 51% užima žemės ūkio naudmenos, miškai sudaro 33% rajono ploto, mažiausiai ploto užima keliai – tik 2%.

Didžiausia saugoma teritorija Kauno rajono savivaldybėje yra Panemunių regioninis parkas. Šio parko užimamas plotas – 10162.98 ha.

Rokai – kaimas Kauno rajone, į pietus nuo Rokų gyvenvietės (kuri priklauso miesto savivaldybei). Seniūnijos centras - Rokų kaimas (278 gyv.). Iš viso seniūnijoje yra 15 kaimų, didesni iš jų: Girininkai (321 gyv.), Patamulšėlis (154 gyv.). Rokų seniūnijos užimamas plotas: 4157 ha, iš jų 2940 ha užima žemės ūkio naudmenos, 885 ha – miškai. Teka upeliai Jiesia, Vyčius, Sėmena.

Našumo balas gyvenvietėje yra aukštas. Girininkų gyvenvietėje vyrauja našios, derlingos žemės, tinkamos žemės ūkio veiklai vystyti.

Naudojantis geoportal.lt tinklalapiu ir pasirinkus dirvožemio erdvinių duomenų rinkinį nustatyta, jog Kauno rajone, Rokų kadastro vietovėje, Girininkų kaime vyrauja išplautžemio dirvožemio tipas (2.4 pav).

Išplautžemiai, tai mineraliniai dirvožemiai, kurių susidarymą sąlygoja klimatas, jie vyrauja vidutiniškai drėgno klimato regionuose, gana rūgštūs. Tai tamsus puveningas humuso sluoksnis. Derlingiausi Lietuvos dirvožemiai, bet nedaug yra (geotau.ucoz.com/load/0-0-0-24-20).

2.4 Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų nustatymas

Nagrinėjam sklypui, kuris yra Kauno rajone, Rokų kadastro vietovėje, Girininkų kaime nustatyta ši specialioji žemės ir miško naudojimo sąlyga:

Kauno rajono savivaldybėje yra 2000 apleistų žemės plotų, jų bendras plotas 1163.24 ha. Didžiausias apleistų žemių sklypas užima 12.1 ha.

Atlikus Rokų kadastro vietovėje sklypų analizę nustatyta, jog pasirinktoje teritorijoje didžiausias sklypas yra net 92.4 ha, o mažiausias – 2.8 ha. Net 9 sklypai yra taisyklingos formos, 8 sklypai turi privažiavimą, atstumas iki gyvenvietės visiems sklypams yra apie 1km, sklypuose nėra namų valdų ir beveik visi sklypai turi kraštovaizdžio elementus (netoli esa miškai, teka Moteros upelis).

Vidurio Lietuva priklauso agrarinių teritorijų IV potencialo zonai, šios zonos charakteristika T1E1D1Ū1N1. T1 – teritorijos įsisavinimas žemės ūkiui – didelis. E1 – teritorija mažai jautri intensyviam žemės ūkiui. D1 – teritorijoje vyrauja našios žemės. Ū1 – teritorija tinkama formuotis stambiems ūkininkams ir žemės ūkio įmonėms. N1 – visos žemės ūkio naudmenos teritorijoje išsaugomos ir gerinamos. Teritorijoje rekomenduojama javų, cukrinių runkelių, linų ir rapsų ūkio specializacija augalininkystėje, o gyvulininkystėje rekomenduojama ūkio specializacija - pienininkystė ir kiaulininkystė.

Teritorijos įsisavinimas žemės ūkiui yra didelis, todėl reikalingas intensyvios žemės ūkio veiklos reguliavimas. Reguliavimas reikalingas tam, kad žemės būtų prižiūrimos, racionaliai naudojamos, neblogėtų jų būklė.

Esamų užstatytų ir plėtros teritorijų siūlomų vystyti 2019 m. – 2029 m. laikotarpiu bei verslo ir gamybos potencialių plėtros teritorijų naudojamo turinys:

Žemės ūkio (ekologinė žemdirbystė, šiltnamiai nedarantys neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai);

komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, pramogų, paslaugų objektai, degalinės, autoservisai ir t.t);

inžinerinės infrastruktūros teritorijos (susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektai, susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridoriai);

pramoės ir sandėliavimo objektų teritorijos (be įtakos aplinkinėms teritorijoms);

Tačiau kelių tinklas nėra patogus patekti į visus sklypus, todėl sutvarkant teritoriją numatyta plėsti kelių tinklą.