Mokyklos ir mokymo ekologija

Įvadas. Ekologijos samprata. Mokyklos ir mokymo ekologija. Mokymo ekologijos įtaka. Išvados. Naudota literatūra.

Šiandien tiek žiniasklaidoje, tiek kasdieniniame bendravime labai dažnai galima sutikti sąvoką ekologija ir su juo derinamus įvairiausius žodžius – auklėjimo ekologija, žiniaklaidos ekologija, šeimos ekologija ir pan. Kartais pažiūrėjus į tokius žodžių junginius yra sunku suprasti, apie ką išvis yra kalbama. Daugelio sąmonėje įsišaknijęs ekologijos pavyzdys – šiukšlių rūšiavimas, t.y. išmetimui skirtų atliekų dėjimas į atskiras talpas – popierius prie popieriaus, stiklas, prie stiklo ir pan. Yra daug aktyviai tai darančių žmonių, tačiau daugeliui nusispjaut – į vieną kibirą meta plastikinius butelius, stiklo duženas, buitinės chemijos atliekas, išsikrovusias baterijas, riebaluotas plastmasines lėkštes ir pan. ir nesuka sau galvos, kad tokių būdu netausoja gamtos, daro jai didelę žalą. Armija rūšiuotojų bejėgė prieš nerūšiuojančiųjų gvardijas. Vis tik negalima pasiduoti, būtina šviesti žmones ir kasdien priminti, kad visomis prasmėmis ekologiška šiandiena yra raktas į visaverį, sveiką rytojų.

Buvo pasirinkta tema rašyti apie mokyklos ir mokymo ekologiją būtent todėl, kad šiandien toli gražu ne kiekvienas žino ir supranta, ką tai reiškia. Nors mokyklose, popamokinėje veikloje yra diegiami gamtos tausojimo principai, dažnai yra sunku susivokti, kokia yra ta mokymo ekologija ir ką naudingo ji duoda.

Darbo tikslas – atskleisti, kas yra mokyklos ir mokymo ekologija.

Per šiuo išsikeltus uždavinius bus pasiektas ir pagrindinis nurodytas darbo tikslas. Reikia pripažinti kad tema atrodo be galo įdomi, nes anksčiau neteko jos nagrinėti, nors ekologija apskritai nėra svetimas ir negirdėtas dalykas.

Apibendrintai galima pasakyti, kad ekologija yra mokslas apie organizmų ryšius ir santykius su juos supančia aplinka. Į šio mokslo kilmę ir istoriją nebus gilinamasi, tačiau yra svarbu paminėti, kad šios sąvokos pradininku laikomas Eugenius Warming (1841-1924).