Montesori pedagogika skaidrės

Šiais laikais, kai tiek daug įvairių mokslinių sričių, mus supa begalė informacijos, suaugusiems žmonėms yra sunku visa tai įsisavinti, o mokiniams, kurie tik pradeda ugdyti savo gebėjimus ir lavinti žinias, tuo labiau tai verčia ne tik švietimo sistemą kasmet tobulinti mokymosi kokybę, bet ir mokytojus asmeniškai ruoštis, tobulinti savo žinias, kad galėtų kuo geriau ugdyti mokinių žinias. Tikriausiai būtų sunku suformuoti asmens gebėjimus iš vieno mokomojo dalyko, todėl reikia lavinti ir ugdyti gebėjimų visumą, ir tuo tarpu siekti ugdyti kiekvieną atskirai.

Kalbant apie ugdytinius, kurie tiktai pradėjo mokytis, arba kitaip tariant apie pradines klases, reikia pažymėti, kad šio amžiaus vaikai išsiskiria specialiomis mąstymo ir suvokimo savybėmis, kurios leidžia jiems savaip suvokti aplinkui vykstančius reiškinius ir savaip juos interpretuoti. Žmogus išmoksta vaikščioti, kalbėti gimtąja kalba, sužino pagrindines elgesio normas, įgyja elementarių žinių ir pirminį patyrimą. Mokymosi ir ugdymo procesai tarpusavyje yra susiję. Augantis žmogus turi mokytis, kad galėtų dalyvauti grupės gyvenime. Mes gyvename globalioje visuomenėje, kuri pasižymi permainomis žmonijos raidoje, švietime, kuris yra pagrįstas naujų technologijų sudarymu, parengimu, išsiplėtojimu. Pažymėtina, kad netradicinis ugdymas susilaukia vis didesnio susidomėjimo.

Įvairūs autoriai, pabrėžia, jog ugdymas labai svarbus skatinant vaikų motyvaciją, nusiteikimą mokytis ir bendrą mąstymą. Kiekvienas mokytojas, kiekvienam vaikui išlavina savo požiūrį į mokslą ir jo vertę. Nes juk mokinys tik pradėjęs mokytis, viską pažįstą per savo ugdytoją. Daugelis tyrinėtojų ugdymo sampratą suvokia ir aiškina skirtingai, galbūt todėl jog remiamasi skirtingomis filosofinėmis, psichologinėmis, socialinėmis, kultūrinėmis koncepcijomis, o gal todėl, kad vieni tyrinėtojai labiau linksta į procesualinį ugdymo aspektą, o kitų į turinį, t.y. koks žmogus turi tapti.