Naujoji viešoji vadyba

Naujoji viešoji vadyba – plati sąvoka, apimanti įvairaus pobūdžio viešojo sektoriaus reformas, kurios siekia įdiegti privataus sektorius valdymo modelius bei padidinti biurokratinių valdymo struktūrų efektyvumą ir atskaitomybę. Naujoji viešoji vadyba gali būti apibūdinta kaip verslo vadybos principų, metodų ir technologijų taikymas viešojo sektoriaus organizacijose. Ji suprantama ne tik kaip viešojo sektoriaus mažinimas, bet svarbiausia – kaip jo modernizavimas. Šiame darbe bandysiu paaiškinti naujosios viešosios vadybos kilmę, požiūrį, reformų priežastis, teorinius pamatus, ypatybes bei privalumus. Taip pat papasakosiu apie naujoją viešoją vadybą lietuvoje, kas mums yra aktualiausia. Siekiant šių tikslų devintame dešimtmetyje viešajame sektoriuje pradėjo formuotis naujas vadybinis viešojo valdymo požiūris. Įvairių šalių mokslininkai skirtingai įvardijo tą naują viešojo administravimo reformų paradigmą, pavyzdžiui, c. Pollitt naująjį vadybinį požiūrį vadino menedžerializmu, kiti - postbiurokratine paradigma, ar rinka pagrįstu viešuoju administravimu, osborn ir gaebler - antreprenerių valdžia, naujuoju viešuoju valdymu, tačiau ilgainiui prigijo nvv terminas. Per pastaruosius dešimtmečius, pradedant nuo aštunto dešimtmečio vyko daugybė viešojo administravimo reformų. C. Pollit ir g. Bouckaert teigimu, per įvairias valstybes nusirito reformų banga. Autoriai pateikia viešojo valdymo reformų modelį, kuriame atsispindi reformų procesas daugelyje šalių. Pagal minėtąjį modelį viena plačiai paplitusių viešojo valdymo reformų priežasčių - tikslas riboti valstybės išlaidas, palengvinti biurokratizmo naštą ir pertvarkyti socialinę politiką.