Socialinio pedagogo veiklos galimybės teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose

Socialinio pedagogo veiklos galimybės teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose. Socialinio pedagogo veiklos teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose teoriniai aspektai. Socialinio pedagogo veiklos galimybės ugdymo įstaigose. Socialinio pedagogo funkcijos ir taikomi darbo metodai. Pagalbos tinklo kūrimas. Paskelbus ekstremalią situaciją šalyje 2020. socialinio pedagogo veiklose įvyko pokyčiai dėl COVID 19 situacijos. Problemos ir metodinės pagalbos rekomendacijų poreikis. Socialinio pedagogo darbo su socialinės rizikos vaikai ypatumai. Socialinės rizikos vaiko samprata. Vaiko vystymosi veiksniai. Nepakankami tėvystės įgūdžiai. Darbo su socialinės rizikos vaikais specifika. Tyrimo metodologija ir etika tyrimo tikslai. Tyrimo imtis Tiriamųjų atrankos tipas. Tyrimo atrankos kriterijai Tiriamųjų atrankos tipas. Mokslinė literatūros analizė. Matematinė duomenų analizė. Interviu turinio analizė. Naudotos literatūros ir kitų informacijos šaltinių sąrašas.

Tyrimo aktualumas. Socialinė pedagogika yra disciplina ir praktika, suteikianti pagrindą darbui susijusiam su įvairiomis paslaugomis teikiamomis vaikams ir jaunimui. Socialinė pedagoginė perspektyva yra grindžiama bandymais rasti edukacinius socialinių problemų sprendimus (Moss irr Petrie, 2019). Socialinis pedagogas yra suprantamas kaip socialinių pokyčių agentas, kuris koordinuoja socialines grupes per švietimo strategijas. Šios strategijos padeda vaikams integruotis į visuomenę (Jóhannsdóttir Ir Ingolfsdottir, 2018). Socialinių pedagogų veikloje yra išryškėja du pagrindiniai aspektai – mokymas ir gerovė bei rūpinimasis žmonėmis (Rothuizen ir Harbo, 2017). Taigi jų teikiama pagalba yra aktuali socialinės rizikos vaikams. Mokslinėje literatūroje socialinės rizikos šeima yra suprantama kaip šeima, kurioje yra prielaidos užtikrinti sveiką vaikų vystymąsi nėra patenkinamos, t. y. pagrindiniai vaikų poreikiai (o taip pat ir emociniai poreikiai) nėra patenkinami, o biologinių tėvų praradimo tikimybės rizika yra nuolatinė (Doblniece, Millere ir Salmane-Kulikovska, 2015). Pažymėtina, kad vaikams turi būti garantuotos tokios gyvenimo sąlygos ir palanki socialinė aplinka, kuri skatintų jų sveiką vystymąsi. Prie to gali prisidėti socialinio pedagogo veikla. Socialinis pedagogas turi mąstyti kompleksiškai, o jo veikla apima įgūdžius, žinias, vertybes, mintis, kritinį mąstymą (Rimkus, 2015). Visa tai yra pritaikoma teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams. Taip pat derėtų išskirti, kad socialinis pedagogas veikdamas vienas nepasieks efektyvių darbo rezultatų su vaiku, kaip bendradarbiaudamas su jo tėvais, auklėtojais, mokytojais ir kitais specialistais. Taigi socialinio pedagogo veikloje išryškėja ir bendradarbiavimo aspektas. Visa tai ir lemia pasirinktos darbo temos aktualumą.

Tyrimo problema. Nors vaikų socialinės rizikos šeimose 2014-2018 m. ir mažėjo 11,37 proc. (Lietuvos statistikos departamento duomenys, 2021 (Lietuvos statistikos departamente šiuo aspektu pateikiama statistika tik iki 2018 m.)), tačiau trūksta supratimo apie ugdymo įstaigos socialinio pedagogo veiklos teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams visumą, t. y. situacijos pasireiškimą, jos teikimą, socialinių pedagogų vaidmenį (Ratkevičienė, 2018). Dar viena problema išryškėja dėl COVID-19 situacijos šalyje. Uždarius ugdymo įstaigas, socialinės rizikos vaikams pagalba turi būti teikiama nuotoliniu būdu, tačiau kyla klausimas dėl geriausio būdo tai atlikti ir dėl pačios pagalbos veiksmingumo. Taigi darbe keliamas toks probleminis klausimas: Kokia yra socialinio pedagogo veiklos teikiat pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose specifika?

Išnagrinėti socialinio pedagogo veiklos teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose teorinius aspektus;

Ištirti socialinio pedagogo pagalbos poreikį teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose;

Atlikti socialinio pedagogo veiklos vertinimo tyrimą teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose;

Ištirti socialinio pedagogo veiklos perspektyvas teikiant pagalbą socialinės rizikos vaikams ugdymo įstaigose.

I. SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLOS TEIKIANT PAGALBĄ SOCIALINĖS RIZIKOS VAIKAMS UGDYMO ĮSTAIGOSE TEORINIAI ASPEKTAI

Socialinė pedagogika yra labai glaudžiai susijusi su visuomene ir atspindi jos kultūrines nuostatas bei tradicijas. Ši sritis apima individo ir visuomenės santykius ir tai, kaip visuomenė palaiko nepalankioje padėtyje esančius ar socialiai atskirtus narius. Mokslinėje literatūroje (Moss ir Petrie, 2019) išskiriama, kad socialinė pedagogika apibūdina holistinį ir į santykius orientuotą darbo su žmonėmis priežiūros ir švietimo aplinką per visą jų gyvenimą. Ji turi senas tradicijas kaip praktikos ir akademinės disciplinos sritis, kurios tikslas yra spręsti nelygybę ir palengvinti socialinius pokyčius puoselėjant mokymąsi, gerovę ir ryšius tiek asmeniniu, tiek bendruomenės lygiu.

Šiame kontekste yra tikslinga aptarti socialinio pedagogo sampratą (žr. 1 lentelę).

Tai pedagogas, kuris kurio veikla yra susijusi su individo integracijos į visuomenę klausimais (tiek teorijoje, tiek praktikoje), siekiant palengvinti socialinę atskirtį ir skatinti žmonių, kaip visuomenės narių, socialinį funkcionavimą, įtraukimą, dalyvavimą, socialinę tapatybę ir socialinę kompetenciją.