Stresas ir miegas

Dar vienas požymis, kad žmogaus organizmą veikia stresas yra nemiga. Jei žmogus yra nuolat įsitempęs, išlaisvintas adrenalinas sukiojasi po visą organizmą ir nenuostabu, kad žmogus negali užmigti. Dažniausiai atsitinka taip, kad žmogus guli jaudindamasis dėl to, kas jo laukia rytoj, ir netgi užmigęs niekaip negali „išmesti iš galvos“ kankinančių problemų. Prastas miegas taip pat demonstruoja, jog žmogus negali išspręsti kokios nors problemos, o tai verčia dar labiau jaudintis [17].

Tikriausiai ne šiaip sau trečdalį savo gyvenimo – vidutiniškai 25 metus – pramiegame. Miego reikia jėgoms atstatyti ir pailsėti. Yra žmonių, kurie miega po kelias valandas, bet jaučiasi puikiai, tačiau tokių žmonių labai mažai, o miegoti mums būtina [15].

Tyrimais įrodyta, kad stresas įtakoją miego sutrikimus. Išlaisvinti streso hormonai sukelia nemigą, o nemiga savo ruožtu kenkia žmogaus organizmo funkcionavimui. Buvo atliktas tyrimas, kuris įrodė, kad yra ryšys tarp šeimoje patirto streso ir miego sutrikimų. Tyrime dalyvavo 115 jaunuolių, 17 – 22 metų amžiaus, jis buvo vykdytas trijų savaičių laikotarpy, per kurį tiriamieji turėjo pildyti Nemigos klausimyną, Neigiamų gyvenimo įvykių klausimyną ir Beck‘o depresijos klausimyną. Tyrimo rezultatai parodė, kad dėl neigiamų gyvenimo įvykių patirtas stresas yra susijęs su aukštesniais nemigos rodikliais, netgi jei depresijos simptomai nepasireiškia. Taip pat tyrimas įrodė, kad šeimoje patirtas stresas ir akademinis stresas, sukėlė dar didesnį nemigos lygį [1].

Dar vienas tyrimas įrodantis, kad stresas tikrai sukelia nemigą buvo atliktas 2004 metais ir publikuotas žurnale „Psichosomatinės medicinos atradimai“. Jame dalyvavo koledžo studentai, kurie buvo suskirstyti į dvi grupes, vieniems prieš einant miegot buvo pasakoma, kad ryte reiks perskaityti trumputį 15 minučių pranešimą, o kita jaunuolių grupė nueidavo miegot be jokių nurodymų. Jaunuoliams miegant buvo matuojamas širdies susitraukimų dažnis. Rezultatai parodė, kad daug prastesnė miego kokybė ir didesnis širdies susitraukimų dažnis buvo tai grupei studentų, kurie ryte turėjo skaityti pranešimą nei tų, kurie ramiai nuėjo miegoti [5].

Amerikiečių mokslininkai apskaičiavo darbo produktyvumo sumažėjimo priklausomybę nuo miego sutrikimų - ji siekė 4%, kas sudarė valstybei apie 41 bilijoną dolerių papildomų išlaidų per metus. Tai apėmė nelaimingus įvykius darbe, automobilių avarijose ir namuose, visuomenėje, įvykusius dėl dirbančiųjų nepakankamo budrumo. Apie ketvirtadalis (24%) jaunų asmenų, 18-29 m. amžiaus, nurodė, kad vairuodami užsnūsta. Tai sutampa su įvairių šalių statistika, kad vidutinis eismo įvykius patiriančiųjų amžius yra 20 metų. Apie 12% suaugusių asmenų nurodė, kad dėl padidėjusio mieguistumo jie stengiasi vairuoti greičiau, o apie 42% vairuojančiųjų nurodė, kad patiria stresą dėl savo pavojingo vairavimo, atsiradusio dėl mieguistumo [8].

Gyventojų apklausa, atlikta naudojant gyvenimo kokybės skales, 14 Europos Sąjungos šalių duomenimis, parodė daugybę socialinių problemų. Apie 30% nurodytų sunkumų buvo susiję su budrumo stoka dienos metu dėl miego problemų, nepriklausomai nuo darbo pobūdžio ir trukmės. Dalis socialinių problemų (51,5% ) buvo susiję su lėtinėmis ligomis, psichologinėmis problemomis, alkoholizmu, tačiau nemaža dalis (48,5% ) aiškiai priklausė nuo blogos miego kokybės. Asmenys turėjo įvairių miego problemų, sukeliančių skirtingo laipsnio nesugebėjimą kokybiškai atlikti savo įprastinį darbą. Tai lėmė jų dienos veiklą ir socialinį vaidmenį [8].

Norint išvengti miego sutrikimų, gerai išsimiegoti ir jaustis darbingam bei žvaliam patartina laikytis keletos nurodymų [12]:

Prieš miegą derėtų išsimaudyti šiltoje vonioje, tada kraujas nuo smegenų nutekės į odos paviršių ir pasijus mieguistumas.

Rekomenduojama likus dviems valandoms iki miego pasimankštinti.

Gerai padeda žolelių arbata [2].

Lova pristumta prie sienos suteikia saugumo jausmą, padeda atsipalaiduoti [2].

Miegoti vertėtų ant patogaus ir kokybiško čiužinio bei pagalvės.

Miegamąjį reiktų naudoti tiktai miegui, nevalgyti lovoje, nežiūrėti televizoriau, neskaityti, nežaisti kompiuteriu.

Pavalgyti paskutinį kartą reiktų prieš dvi - tris valandas iki miego.

O jeigu kambaryje girdisi traukinių dundėjimas, sirenų garsai, kaimynų šuns lojimas ar kieno nors knarkimas, tai gali trukdyti pailsėti naktį. Tokiu atveju galima būtų bandyti įsigyti ausų kamštukus ar miegamajame pasikabinti sunkias užuolaidas, įsistatyti dviejų stiklo paketų langus, klausytis ramios muzikos [2].