Stresas ir jo valdymas referatas
Įvadas. Streso atsiradimo priežastys. Stresas darbe. Stresas šeimoje. Stresas mokykloje. Stresas studijose. Streso pasekmės. Kaip išvengti streso? Išvados. Literatūra.
Darbo tikslas: išanalizuoti pagrindinius streso valdymo būdus.
Galime pastebėti, jog vieni žmonės didelius ilgalaikius stresus atlaiko pakankamai sėkmingai, patirdami minimalias pasekmes, o kiti net ir į nedidelus stresinius faktorius reaguoja ir pakelia juos sunkiai: išsenka, patenka į depresines būsenas, tampa ilgam nedarbingi. Įtakos ilgalaikio streso atlaikymui turi asmens organizmo jėgos rezervai, psichinis stabilumas, taip pat- ypač svarbu, kaip suvokiama įvykio grėsmė. Labai svarbus žmogaus suvokimas: kaip jis sugeba priimti neigiamas ,jo požiūriu ,situacijas. Jei stresinė situacija suvokiama kaip išbandymas,pamoka ar iššūkis - reakcija į stresą išliks tinkamo lygio ir žmogus galės tą iššūkį priimti.O jei susidūręs su naujomis aplinkybėmis jūs pasijusite esąs netvirtas ir visiškai sutrikęs, fizinio streso reakcija pasidarys ekstremali , ir, jei tai suvoksite tai vien tik kaip bausmę ar blogį- didėja tikimybė kad susirgsite ar būsite ilgam laikui palaužti.
pabudę anksčiau jaučiasi neišsimiegoję ir nepailsėję (Karkockienė, 2011).
Stresas yra susijęs ir su nesveika mityba bei persivalgymu. Jei veikiamas streso asmuo laikosi dietos, kuriai reikalingas pastovus suvalgomo maisto kiekis ir kokybės kontroliavimas, dieta nebus efektyvi, kadangi žmogus bus praradęs savikontrolę. Taip pat yra manoma, kad persivalgymas gali būti vienas iš mažiau adaptyvių streso įveikimo būdų (Perminas, Galvydienė, 2008). Dažniausios streso sukeltos ligos yra šios: skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, hipertoninė liga, migrena, miokardo infarktas, kai kurios alerginės, imuninės ligos ir psichikos sutrikimai. Streso metu gali sutrikti psichikos veikla, kilti emocinė įtampa ir nerimas Karkockienė, 2011). Streso įtaką psichosomatinių sutrikimų atsiradimui patvirtina tai, kad jo pasireiškia streso metu arba tuoj po jo (Stankus, 2001). Šios būsenos pažadina gynybiniu psichikos mechanizmus, sukelia neurozes, charakterio ydas, socialinę asmens dezadaptaciją, trikdo neurohumoralinį ir endokrininį balansą ir skatina psichosomatines ligas. Nuo streso ir jo pasekmių apsisaugoti neįmanoma, nes žmogus negali visiškai izoliuotis nuo aplinkos. Dėl šios priežasties ir tiriami stresoriai bei ieškoma būdų kaip tinkamiausiai apsisaugoti nuo pernelyg didelės ir dažnos psichinės įtampos (Glumbakaitė ir kt., 2007). Tačiau nereikia užmiršti, kad stresas yra dalis normalaus gyvenimo ir jis netgi yra būtinas (Pacevičius, Vitkovski, 2007). Jis gali veikti kaip mobilizatorius, aktyvuoti veiklą, padėti susikaupti (Bagdonas, Adaškevičienė, 2010). Tokie džiaugsmingi įvykiai, kaip paaukštinimas tarnyboje ar naujas norimas darbas, taip pat sukelia stresą, kadangi koreguoja žmogaus asmeninį gyvenimą. Pernelyg didelis stresas veikia neigiamai, bet nežymus stresas skatina žmogų tobulėti (Pacevičius, Vitkovski, 2007) .
Įveikti stresą nekonstruktyviu būdu geriausiai padeda meditacija, gilus kvėpavimas arba atsipalaidavimas. Juose dalyvauja parasimpatinė nervų sistema, kuri veikia atpalaiduodama mūsų organizmo sistemas, kurios siunčia signalus ir taip sekina organizmą.
Išvengti streso padeda ir tinkama mityba: angliavandeniai ir baltymai tiesiogiai veikia serotonino ir noradrenalino, kurie pakelia nuotaiką, gamybą smegenyse, o B grupės vitaminai yra būtini, kad smegenų bei nervų funkcijos ir psichinė sveikata būtų gera, nevargintų stipri nuotaikų kaita. B grupės vitaminus geriau vartoti visus kartu (B1, B2, B3, B6, B12), o ne atskirai. Šios grupės vitaminų šaltiniai: B1 – javainiai, praturtinti pusryčiai, bananai, B2 – skumbrės ir brokoliai, B3 – tunai ir vištiena, B6 – bananai, paprikos, riešutai, B12 – sardinės, kiaušiniai, sūris.
