Stresas, nuovargis, pervargimas Kaip jų išvengti?

Įvadas „. Stresas , nuovargis , pervargimas. Kaip jų išvengti. Teigiamas stresas eustresas. Neigiamas stresas distresas. Streso šaltiniai organizacijoje. Per didelis darbo krūvis. Artėja galutinė darbo užbaigimo data. Per didelis kokybinis krūvis. Pašaliniais , papildomais darbais. Vaidmenų konfliktas ir neapibrėžtumas. Kokia žmonių apima. Kaip išvengti streso. Kaip išvengti streso darbe. Emocinio klimato kontrolė. Socialinės paramos suteikimas. Darbuotojo vaidmens naujas apibrėžimas. Per didelio ir per mažo darbi krūvio vengimas. Kaip išvengti fizinio nuovargio ir pervargimo. Konstruktyvus stresas eustresas. Destruktyvus stresas distresas.

Teigiamas stresas (eustresas) teigiamai veikia individo ar grupės žmonių gyvenimą.

Keletas galimų distreso pavyzdžių: sutuoktinio mirtis (100%), skyrybos (73%), rimta liga (53%), darbo praradimas (47%), profesijos pakeitimas (36%), ginčai su sutuoktiniu (35%).

Keletas eustreso pavyzdžių: įsimylėjimas ir vedybos (50%), susitaikymas po išsiskyrimo (45%), išėjimas į pensiją (45%), kūdikio gimimas (39%), namo pirkimas (31%), paaukštinimas darbe (29%), netikėta sėkmė (28%), mokslų baigimas (26%), naujų draugų suradimas (18%), atostogavimas (13%).

Didelės gyvenimo krizės nėra dažnos ir vertinamos skirtingai. Vieni žmonės ramiau į jas reaguoja, kiti – stipriau. Netgi išėjimas į pensiją gali sukelti nevienareikšmę reakciją – vieniems kils stresas, o kitiems ši situacija padės naujai vertinti ir suvokti išorinius įvykius.

Ilgalaikis stresas pasireiškia tada, kai mūsų savijautai daroma žala trunka keletą dienų, savaičių ar net mėnesių. Jaučiame įtampą, vidinį spaudimą. Nerimastingos mintys gali varginti nuo pat ryto. Žmonės mažiau ilsisi ir dirba be pertraukų. Baigiantis padidėjusio krūvio laikui, žmonės jaučiasi išsekę tiek dvasiškai, tiek fiziškai. Štai dėl ko gali kilti ilgalaikių sunkumų: ilgalaikių profesinių reikalavimų, sunkumų, ginčų ar nesutarimų su bendradarbiais ar viršininkais, sunkumų bendraujant su kitais, ypač su savo partneriu, egzaminų, neįprastų įvykių su neaiškia pabaiga.

Žmogus savo gyvenime gali susidurti su įvairiomis kliūtimis, iššūkiais ir pavojais, jam tenka spręsti daugybę problemų. Todėl sunku yra aptarti visus veiksnius ir įvykius, kurie gali sukelti stresą. Norint išvengti stresinių būsenų, reikia stengtis geriau suprasti save, išmokti kontroliuoti jausmus ir proto galias, suvokti savo poelgių motyvacijas.

Streso neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali žmogaus apsaugoti nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, pavojaus ir įtampos.

Moterys, kurios turi suderinti savo, kaip žmonos, motinos ir profesionalės pareigas, taip pat linkusios emociškai persitemti.

5) siekti tinkamai maitintis, nepamiršti vaisių ir daržovių, nepiktnaudžiauti alkoholiniais gėrimais, kava, vartoti vitaminus.

Streso požymiai: nuovargis, susijaudinimas, nepasitenkinimas, nėra nuotaikos, kaltės jausmas, sunku susikaupti, fiziologiniai pasikeitimai.

Antrasis komponentas – emocinis nuovargis, kuris pasireiškia depresija, bejėgiškumu, beviltiškumu. Emocinis nuovargis neleidžia blaiviai mąstyti, kritiškai vertinti aplinkybių, tinkamai spręsti iškilusias problemas. Pabėgti nuo šio nuovargio šiuolaikiniame gyvenime yra itin sunku. Pvz., žmogus yra nuolat veikiamas triukšmo, kurio žmogus sąmoningai išmoksta beveik negirdėti, bet kuris yra labai varginantis. Labai žmones vargina neryžtingumas. Daug rūpesčių galima atsikratyti suvokus, jog tai, kas kelia nerimą, nereikšminga. Pvz., kai sakoma, jog žmogus persidirba, tai galime teigti, jog persidirbimo žalą greičiausiai sukelia koks nors rūpestis ar nerimas, o ne pats persidirbimas. Emocinis nuovargis trukdo poilsiui. Iš emocinių nemalonumų žmogus dažniausiai bando išsivaduoti per darbą. Jis bijo liautis dirbęs, nes tai padaręs jis nebeturės, kas jį atitrauktų nuo nemalonių minčių.

Amerikos psichiatras A. A. Brillis tuo neapsiriboja. Jis teigia, jog „sėslų darbą dirbančių žmonių nuovargį sukelia psichologiniai ir emociniai veiksniai.“ Kokios emocijos sukelia nuovargį sėdimąjį darbą dirbančiam žmogui? Nuobodulys, pagieža, nepasitenkinimas, betikslis skubėjimas, nerimas – šie emociniai veiksniai gali išsekinti žmogų, sumažinti jo atsparumą peršalimo ligoms, darbingumą. Mes pavargstame dėl to, kad emocijos sukelia nervinę įtampą organizme.