Sveikata ir fizinis aktyvumas konspektas (2)

Studijų dalyko „ Sveikata ir fizinis aktyvumas “ egzamino klausimynas. Pep = pea *.

fizinis išsivystymas – morfologinių ir fiziologinių organizmo savybių visuma, rodanti fizinio sprendimo būklę ir harmoningumą. Fizinį išsivystymą apibrėžia bendrųjų kūno dydžių, kūno dalių proporcijos, konstitucija.

fizinis pajėgumas – gebėjimas patenkinamai atlikt fizinį darbą ir padedant išlaikyt gyvenimo aktyvumą. Jis susijęs su funkcinėmis galimybėmis atlikti kasdienes užduotis nepervargstant.

fiziniai pratimai - jų šiandiena yra apsčiai,internete įėjus galime rasti daugybę įvairiom kūno veitoms dailinti skirtus pratimus,taip pat sporto klubuose yra be galės treniruoklių ,kurių dėka, galime taisiklingai,patogiai,bei su trenerio pagalba mankštintis.Fizinių pratimų dėka ,mes ne tik geriname savo sveikatą,tačiau ir didiname ištvermę.

Fizinis išsivystymas – tai morfologinių ir fiziologinių organizmo savybių visuma, rodanti fizinio subrendimo būklę bei harmoningumą. Fizinį išsivystymą nusako bendrieji kūno dydžiai, kūno dalių proporcijos, konstitucija. Morfologija- atskirų žmogaus kūno dalių sandara. Fiziologija-kaip visi šie organai funkcionuoja. Fizinis išsivystymas priklauso nuo įgimtų pradų ir išorės aplinkos veiksnių (mitybos,persirktų ligų, socialinių, ekonominių, klimatinių, geografinių ir kt.)

Fizinio krūvio kriterijai - pulso dažnis arba širdies susitraukimų skaičius.

Gyvybines funkcijas užtikrint mums reikalingas deguonis. Deguonis aprūpina mūsų organizmą tomis medžiagomis, kurios padeda kūnui vykdyti chemines medžiagas (reakcijas). Mūsų organizme vyksta aerobiniai pratimai. Bedeguoniai procesai – anaerobiniai.

Fizinė ypatybė – žmogaus gebėjimas atlikt konkrečią judėjimo užduotį.

Ištvermė – žmogaus gebėjimas tęsti pasirinktą darbą ir priešintis atsirandančiam nuovargiui.

Greitumas – žmogaus gebėjimas atlikti judesius per trumpiausią laiką.

Vikrumas – gebėjimas atkurt įvairaus sudėtingumo greitus ir tikslius judesius.

Jėga yra žmogaus fizinė ypatybė, padedanti nugalėti šoninį pasipriešinimą. Ji gali būti statinė ir dinaminė. Statinės jėgos atveju raumens rėžimas išlieka nepakitęs- raumuo nei pailgėja nei sutrumpėja. Dinaminės jėgos pasipriešinimo atveju raumens ilgis kinta – sutrumpėja, pailgėja. Jėgos rūšys : raumens jėga ir raumens masė. Raumens jėga – raumens gebėjimas susitraukinėti, nugalėti išorės jėgas ar pasipriešinti joms. Raumens masė – ją didinant pasipriešinimo dydis parenkamas individualiai atliekant 10 kartojimų.