Vadybos funkcijos Organizavimas
Įvadas. Vadybos apibrėžimas. Vadybos funkcijos. Planavimas. Planavimo principai. Visuotinės kokybės vadyba. Kolektyvas. Samprata. Veiklos sąlygos. Veiklos normatyvai. Veiklos savivalda organizacijoje. Bendrosios išvados. Literatūros sąrašas. Priedai.
Klasikinę vadybos sampratą geriausiai atitinka apibrėžimas, kuri pateikia Jucevičius (1996), Juozaitienė ir Staponkienė (2002):
Išskiriamos keturios pagrindinės vadybos funkcijos, jos žinomos nuo vadybos kaip savarankiško mokslo atsiradimo: planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Vadybinio darbo esmę sudaro:
Egzistuoja įvairios planavimo sistemos. Planai skirstomi į strateginius ir operatyvinius. Strateginius planus kuria organizacijos vadovai, juose atsispindi organizacijos tikslai. Operatyviniuose planuose atsispindi strateginiai planai, kurie skirti įgyvendinti kasdieninėje veikloje. Nors vadyboje naudojami skirtingi planavimo modeliai, daugelyje tiakomų schemų randami tie patys pagrindiniai plano komponentai.
Organizacijos vizija – tai pageidaujama organizacijos ateitis. Vizijoje numatoma kokia galėtų būti organizacija ateityje. Šiuo metu orientuojamasi į 3 5 metų trukmės vizijas. Vizija – tai idealas, kurio organizacijos nariai įsipareigoja bendrai siekti. Viziją suformuluoja vienas žmogus arba kolektyvas, taip pat ją gali padėti suformuluoti ir išoriniai konsultantai. Viziją suformuluoti nėra sunku, bet sunkiausia yra pasiekti, kad viziją žinotų, suprastų ir pritartų visi organizacijos nariai. Jei darbuotojų asmeninė vizija nesutaps su organizacijos vizija, viskas susiklostys ne taip kaip norės vadovai. Todėl viena svarbiausių vadovo pareigų – suderinti bendrą sampratą ir siekti, kad darbuotojai atsiduotų jos įgyvendinimui. Vizijos formuluotė neturėtų būti ilga – 50 100 žodžių. Viziją dar galima vadinti – idealu, svajone, siekiu ar numatoma ateitimi.
Organizacijos filosofija ir vertybės yra labai svarbios kuriant organizacijos viziją. Vertybės atspindi tai kas yra teisinga, o kas – ne. Vertybių sistema – tai pagal svarbą išdėstytos vertybės. Siekdami vizijos turime nuspręsti tai, kas yra svarbiausia ir, kas vaidins antraeilį vaidmenį.
taisyklės – teisės, pareigos, nuobaudos, paskatinimai ir kt.
išoriškai numatomas darbuotojų elgesys – kalbėjimas, elgesys, terminologija ir kt.
Bruožų teorijos – remiasi tuo, jog svarbiausias veiksnys yra vadovo asmenybė ir galima išskirti kai kuriuos sėkmingai dirbančio vadovo bruožus. Atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad labai maža dalis bruožų pasikartoja, štai keli jų:
Kai kurie autoriai išskiria kitus sėkmingai dirbančio vadovo bruožus vadinamus „3E“ teorija:
Blėstant bruožų teorijoms pradėta domėtis stilių teorijomis. Ši teorija remiasi tuo, jog sėkmingą vadovavimą lemia vadovavimo stiliai, akcentuoja vadovų mokymą. Vadovavimo stiliai skirstomi į autokratinį ir demokratinį. Autokratinis vadovas valdžią laiko savo rankose, visus sprendimus priima pats, demokratinis vadovas – viską daro atvirkščiai, sprendimai priimami kartu su darbuotojais. Dar yra išskiriamas liberalusis stilius. Šio stiliaus vadovai patiki savo pavaldiniams patiems spręsti kylančias problemas.
Suprantant, jog nėra unikalių vadovo bruožų ir vadovavimo stilių, paskatino atrasti atitikimų (situacines) teorijas. Ši teorija teigia, kad universalios gero vadovavimo teorijos neįmanoma sukurti. Gerą vadovavimą lemia kelių esminių veiklos faktorių atitikimas. Veiksniai derintys pagal atitikimų teoriją: užduoties pobūdis, organizacijos kultūra, motyvacija ir turimos žinios bei įgūdžiai.
Atsiradus naujai vadybos krypčiai – kaitos vadybai, vadovavimo teorijų grupę papildė dinamiškų santykių teorijos. B. M. Bass pateikia transakcinį ir transformacinį vadovavimą. Transakcinis (sąveikos) vadovavimas remiasi logika ir racionalumu. Pagrindinis dėmesys – sąveika tarp pavaldinių ir vadovo. Transformacinis (pertvarkomasis) vadovavimas pripažįsta darbe pasitaikančių situacijų unikalumą ir iracionalumą. Vadovo misija – motyvuoti darbuotojus, išplėsti jų poreikių ribas. B.M.Bass išskiria tris transformacinio vadovo charakteristikas: patrauklumą, individualų dėmesį ir kūrybiškumo skatinimą.
