Vaikų, netekusių tėvų globos, socializacija

Prie šios informacijos papildomai reikėtų paskaityti straipsnį i. Kunigytė – arlauskienė, r. Jakaitienė specialiųjų poreikių turinčių vaikų santykiai su mokyklos bendruomenės nariais (atsiųsiu) bei atidžiai paskaityti knygoje e. Vosylienė socioedukacinis darbas su vaiku psl 71-.

Tiems, kas nori plačiau sužinoti kaip teikti pagalbą specialiųjų poreikių vaikams reikėtų skaityti v. East ir l. Evans vienu žvilgsniu: praktinis vaiko specialiųjų poreikių tenkinimo vadovas . Egzaminui šios knygos skaitymas neprivalomas.

Raidos sutrikimai ir specialieji poreikiai yra klasifikuojami, skiriamos tokios raidos sutrikimų grupės: 1) intelekto sutrikimai; 2) specifiniai pažinimo sutrikimai arba pažinimo procesų neišlavėjimas, sukeliantys mokymosi negales; 3) emocijų, elgesio ir socialinės raidos sutrikimai; 4) kalbos ir kt komunikaciniai sutrikimai; 5) klausos sutrikimai; 6) regos sutrikimai; 7) judesio ir padėties sutrikimai; 8) lėtiniai somatiniai ir neurologiniai sutrikimai; 9) kompleksiniai sutrikimai; 10) kiti raidos sutrikimai.

Yra išskiriamos svarbiausios specialiųjų porespecialiųjų poreikių vaiko gyvenimas šeimoje. Neįgalaus vaiko gimimas ar vėliau dėl vienokios ar kitokios priežasties atsiradę sveiko vaiko proto, psichikos, motorikos pakenkimai reikšmingai lemia pokyčius šeimoje ir jos aplinkoje. Tik palyginti neseniai civilizuotose šalyse suvokta, kad šeimos, augina čios neįgalų vaiką, nėra patologinės – keičiasi tik šeimos funkcionavimo dinamika. Tokiai šeimai yra būtina pmotina- neįgalus vaikas: motinos depresija, kaltės jausmas, savigrauža; kaip stipriai motina susijusi su neįgaliu vaiku.

Motina/tėvas – sveikas vaikas: kiek dėmesio tėvai skiria kitiems sveikiems vaikams, neįgaliojo vaiko broliams ir seserims.

Tėvas – neįgalus vaikas: ar tėvas nusišalina, ar dalyvauja ir drauge vertina vaiką psichologiniu ir medicininiu aspektu.

Neįgalus vaikas – sveikas vaikas: gėdos ir kaltės jausmai, baimė pačiam užsikrėsti negalia, patekimas į neįgaliojo priežiūros ir poreikių tenkinimo vergiją, dvilypiai jausmai neįgaliam broliukui/sesutei.

Gimus neįgaliam šeima patiria didelį sukrėtimą ir išgyvena daug neigiamų emocijų. Žlugęs idealaus vaiko vaizdinys generuoja tam tikrą gedėjimo, susidedantį iš atitinkamų pakopų, procesą. Neįgalaus vaiko gimimas išgyvenamas kaip ilgai laukto, svajoto, idelaus, sveiko vaiko mirtis. Skiriamos tokios tėvų, sulaukusių neįgalaus vaiko, gedėjimo pakopos: Šokas, negalės fakto neigimas, perdėtas susirūpinimas yra pradinė tėvų reakcija į neįgalaus vaiko gimimą.