Gyvybės draudimo rinkų palyginimas

Per civilizacijos raidą žmogaus gyvenimui ir veiklai didelę reikšmę turėjo baimės jausmas, siekimas pačiam būti saugiam, apsaugoti savo artimuosius ir turtą, kadangi jo gyvenimas yra neišvengiamai susijęs su įvairiais pavojais, nelaimėmis ir netikėtumais. Plačiai žinomo amerikiečio A. Maslow poreikių hierarchijos piramidėje iškart po fiziologinių poreikių yra saugumo poreikiai. Apsidraudęs žmogus jaučiasi saugesnis. Būtina pabrėžti, kad draudimas turi labai didelę ir įvairiapusę reikšmę. Pirmiausia netikrumo dėl ateities ir tuo pačiu užslėptos baimės jausmą jis leidžia pakeisti užtikrintumo ir saugumo jausmu. Taip pat draudimas gali atlikti taupymo funkciją. Draudimo veikla yra ekonominė ūkio subjektų veikla, sąlygojama nuolatos kylančio saugumo poreikio. Jau nuo labai senų laikų žmonės savo saugumo padidinimui, galimų rizikų sumažinimui ėmė taikyti įvairius draudimo elementus ir formas.

Šiame darbe nagrinėjama viena draudimo šaka – gyvybės draudimas. Tiksliau, analizuojama gyvybės draudimo rinka Baltijos šalyse, t.y. kaip draudėjai kasmet renkasi gyvybės draudimą, kokie yra populiariausi gyvybės draudimai. Per paskutiniuosius dešimt metų Pabaltijo šalyse nutiko daug reikšmingų įvykių. Vienas iš jų - tapimas Europos Sąjungos narėmis. Taip pat gerėjo ekonominė padėtis. Deja, dabar vyksta priešingas procesas – šalis „spaudžia” ekonominis sunkmetis. Keičiantis aplinkos veiksniams, yra įdomu pažiūrėti kokią įtaką tai daro gyvybės draudimui.

Darbas susideda iš dviejų dalių. Pirmoje dalyje yra pateikiama teorija apie gyvybės draudimą Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje: paaiškinama kas yra gyvybės draudimas, kokie draudimai yra priskiriami gyvybės draudimui, kokios yra gyvybės draudimo įmonės. Antroje dalyje yra pateikiami gyvybės draudimo faktiniai duomenys: kokie draudimai kokiais metais buvo populiariausi, kokie pokyčiai vyko, kas tam turėjo įtakos.

Darbo objektas – Pabaltijo šalių gyvybės draudimo rinkos analizė.

Darbo tikslas – išanalizuoti gyvybės draudimo rinką Pabaltijo šalyse.

Apibrėžti kas yra gyvybės draudimas ir kitas sąvokas, kurios reikalingos analizuojant šią šaką;

Išsiaiškinti kokius draudimus, kurie priskiriami gyvybės draudimui, žmonės gali rinktis Pabaltijo šalyse;

Išsiaiškinti, kiek yra ir kokios gyvybės draudimo bendrovės veikia Pabaltijo šalyse;

Apžvelgti kokie pokyčiai vyko gyvybės draudimo sektoriuje nuo 2008 metų.

Analizuojant Lietuvos, Latvijos ir Estijos gyvybės draudimo rinką, pirmiausia reikia išsiaiškinti koks draudimas yra laikomas gyvybės draudimu, ir kokios draudimo grupės priskiriamos jam.

Draudimas klasifikuojamas labai įvairiai. Paplitęs draudimo veiklos skirstymas į draudimo šakas (gyvybės ir ne gyvybės draudimas) bei grupes (paprastą ir sudėtinį draudimą), skirstymas draudžiamojo objekto atžvilgiu, skirstymas pagal draudimo sutarties galiojimo laiką (į trumpalaikį ir ilgalaikį draudimą), skirstymas į valstybinį ir privatų, savanoriškąjį ir privalomąjį draudimą, skirstymas pagal kompensacijos nustatymo būdą (nustatytai sumai arba patirtiems nuostoliams) ir t.t. (Girdzijauskas S., 2002, psl. 19). Privalomas draudimas – įstatymais įteisinta tam tikrai asmenų grupei ar visiems asmenims privaloma draudimo rūšis ar grupė (Čepinskis J., Raškinis D. ir kt., 1999, p. 451). Savanoriškas draudimas – draudimas vykdomas draudėjo ir draudimo įmonės susitarimu, patvirtintu draudimo sutartimi (Čepinskis J., Raškinis D. ir kt., 1999, p. 452). Draudimo klasifikacija yra pažymima ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (patvirtintas 2000 m. liepos 18 d. įstatymu Nr.VIII-1864) (ištrauka) 6.988 straipsnyje ir yra išskiriamos šios draudimo formos ir šakos:

Draudimas, kaip ir bet kuri kita ekonominė kategorija, yra teisiškai reguliuojamas. 1996 m. liepos 10d. buvo priimtas „Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas”, apibrėžiantis pagrindinius draudimo veiklos reguliavimo principus Lietuvos Respublikoje. Po to, jis buvo dar tobulinams ir 2003 m. rugsėjo 18 d. buvo priimtas išnaujo. Tačiau kasmet jame vyksta pakeitimai ( paskutinis pakeitimas atliktas 2009 m. kovo 19 d.). Taip pat draudimą reguliuoja ir kiti teisiniai aktai, kurių padaugėjo Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą.