Jūros tarša laivų šiukšlėmis


Įvadas. Laivų išmetamos šiukšlės. Šiukšlių tipai. Vandens tarša. Prevencijos laivų šiukšlėmis. MARPOL konvencija (V priedas). Laivų išmetamoms šiukšlėms į jūrą išimtys. Šiukšlių padariniai jūrinei aplinkai. Taršos samprata. Jūros taršos padariniai. Baltijos jūra. Baltijos jūros užterštumas. Baltijos jūros taršos prevencija. Išvados. Literatūros sąrašas.


Kadangi laivybos sektorius intensyvėja, tai tenka susidurti su įvairiais iššūkiais, kurie gali būti lengvai, bet tuo pačiu ir sunkiai išsprendžiami. Dalis iš jų susiję su aplinka: tiek jūrų transportas, tiek laivų statyba daro didelę žalą vandeniui, krantams, gyvajai gamtai bei atmosferai. Žmogaus veikla jūroje sukelia tokias problemas kaip - visuotinį klimato atšilimą, stratosferos ozono sluoksnio plonėjimą, rūgščiuosius kritulius, vietinį oro užterštumą, vandens telkinių eutrofikaciją ir aplinkos taršą nafta. Pagrindinė priežastis yra iš laivų išmetamos medžiagos, galinčios pasklisti kelių šimtų kilometrų spinduliu ir pasiekti net sausumą. Šiuo metu pavojingiausia aplinkos taršos forma yra pripažinta tarša atliekomis. Šią trąša galima pavadinti ateities tarša, kurios neutralizavimo kaštai guls ant būsimų kartų pečių. Jūros taršą laivų šiukšlėmis apriboja tam nustatyti įstatymai, kad jūros atmosfera nebebūtų smarkiai pažeidžiama ir būtų galima išvengti rimtesnių persekiojančių problemų, pasak kurių būtų naikinama ne tik jūros visa gyvūnija bei augalija, bet tai atsisuktų ir prieš patį problemos sukelėją – žmogų, todėl reikia imtis atsakingų veiksmų bei priežiūros, kad užkirsti kelią jūros taršos plitimui.

Tyrimo tikslas: Įsigilinti į jūrų taršą laivų šiukšlėmis bei jų prevencijas.

Gyvūnų skerdenos – laive vežami mirę arba užmigdyti gyvūnų kūnai.

Krovinio likučiai – laive esantys bet kokio krovinio likučiai po krovimo/iškrovimo darbų, kurie galėjo būti iškritę iš kraunamo krovinio nepriklausomai nuo krovinio agregatinės būsenos. Jiems yra netaikomi kiti Konvencijos priedai.

Kepimo aliejus – tai gyvulinės ar augalinės kilmės riebalai, kurių paskirtis yra maisto gaminimui.

Buitinės atliekos – visos atliekos, kurios susidaro gyvenamosiose laivo patalpuose, tačiau jų nuotekos nėra priskiriamos buitinėms atliekoms. Kiti priedai joms netaikomi.

En route (nustatytu maršrutu) – tai reiškia nustatytą laivo maršrutą ar kursą, kuris gali būti šiek tiek nukrypęs. Tuo metu išmestos šiukšlės gali pasklisti po tam tikrą jūros dydžio plotą, kuris yra tinkamas šiukšlių išmetimui.

Maisto atliekos – tai visi maisto produktai: tiek sugedę, tiek šviežūs. Tai gali būti konservai, daržovės, vaisiai, mėsos produktai, jūros gėrybės, visi pieno produktai.

Eksploatavimo atliekos – tai visos kietosios šiukšlės, per tam tikrą laiką jos kaupiasi laive priežiūros, eksploatavimo metu, kai reikia sandėliuoti krovinius ar tiesiog juos sutvarkyti. Eksploatavimo atliekos taip pat apima visas valymo priemones ir priedus, esančius krovinių triume ir išoriniame higieniniame vandenyje. Šitoms atliekoms nepriskiriamos visos buitinės nuotekos, triumo vanduo ar išmetalai, susiję su laivo eksploatacija. Joms nėra taikomi kiti priedai.

  • Microsoft Word 34 KB
  • 2017 m.
  • Lietuvių
  • 13 puslapių (2580 žodžiai)
  • Kolegija
  • Mantas
  • Jūros tarša laivų šiukšlėmis
    10 - 1 balsai (-ų)
Peržiūrėti darbą
Jūros tarša laivų šiukšlėmis. (2017 m.). https://www.mokslobaze.lt/juros-tarsa-laivu-siukslemis.html Peržiūrėta 2025 m. Gegužės 22 d. 12:24
Peržiūrėti darbą
×
75 mokytojai prisijungę laukia tavo klausimo