Meilė lietuvių literatūroje pastraipa

Meilė lietuvių literatūroje pastraipa. Jurgis Savickis novelėje ,,Mėnesiena”

Vaižgantas apysakoje ,,Dėdės ir dėdienės”.

XX amžiaus pirmosios pusės kūrėjas, ekspresionistas Jurgis Savickis novelėje ,,Mėnesiena” apie netikrą meilę kalba ironiškai. Kūrinio pavadinimas ,,Mėnesiena” pažadina romantiškus jausmus, bet jie trunka trumpai kaip ir pati mėnesiena. Kūrinio laikas yra naktis, pavasaris, o tai dar labiau kuria romantišką situaciją. Taip pat pavasaris yra poravimosi metas. Kūrinyje daug dėmesio skiriama veikėjų išvaizdai. Vaikinas atrodė tvarkingai. Apsirengęs gerai pasiūtais drabužiais, gerai sutvarkytais plaukais. Jis didelį dėmesį skyrė savo išvaizdai. Vaikinas taip pat turi daug pasitikėjimo savimi, todėl jis yra ironizuojamas: ,,Tarytum įmantriai buvo prišriubuoti prie nugaros geri sparnai ir kelte kėlė jį aukštyn.” Vaikinas merginą apibūdina tik teigiamai. Mergina, ką tik atvykusi į miestą. Ji apsirengusi pavasariškos medžiagos kostiumėlį, kuris ryškino jos moteriškas linijas. Abu veikėjai nori pasipuikuoti, pasirodyti gerai vienas prieš kitą, nes jiems tikrosios vertybės nėra svarbios. Be to, vaikinas karjerai teikia pirmenybe, o ne jausmams. Jis dirba jaunesniuoju valdininku. Vaikinas yra siekiantis karjeros, nori sėkmės darbe, o paskui ir meilėje.