Meilės temos samprata lietuvių literatūroje

Meilės temos samprata lietuvių literatūroje. Antanas Baranauskas, Maironis ir Vincas Mykolaitis-Putinas.

Meilės samprata yra labai plati. Kiekvienam suvokimas, kas yra meilė, yra skirtingas. Meilė- žmogaus būsena, jausmas, emocija, mintys. Meilė egzistuoja ne tik tarp žmonių, meilę galima jausti gamtai, gyvūnams, tėvynei ir kt. Žmogus visais amžiais siekia suprasti, kas yra meilė, kas tai per potyris. Nuo seniausių laikų meilė yra garbinama gyvenime, mene, literatūroje. Meilė atrodo lyg ji būtų universali, meilė paliečia kiekvieną nepriklausomai, kaip jis atrodo, kokia jo materialinė padėtis, kur ir kaip jis gyvena. Lietuvių literatūroje dažna meilė gamtai bei tėvynei, tačiau dažniausiai kūriniuose atskleidžiama meilė žmogui. Antanas Baranauskas, Maironis ir Vincas Mykolaitis-Putinas savo kūriniuose atskleidžia meilės temą lietuvių literatūroje.

Meilės tema lietuvių literatūroje labai plati. Kiekvienas rašytojas ją supranta skirtingai ir pateikia kitaip. Meilė lietuvių literatūroje padeda išgyventi netektis, tėvynės ilgesį, įveikti įvairiausius sunkumus. Meilė gali pakelti ant sparnų, suteikia daug vilčių, bet ar kiekvienas ją gali branginti? Lietuvių literatūroje galime matyti, kad žmogaus meilė tėvynei yra begalinė, jis ją labai myli ir saugo. Žmogaus meilė vienas kitam taip pat labai svarbi, nes jis mylėdamas ir jausdamasis mylimas jaučiasi pilnavertis, jo nuotaika geresnė ir gyvenimą mato gražesnėmis spalvomis. Taip pat svarbi ir meilė gamtai, žmogus niekada neužmiršta gamtos, ją stengiasi branginti ir puoselėti kaip savo patį didžiausią turtą. Meilės tema įvairiapusė ir dažniausiai atskleidžiama lietuvių literatūroje.