Narkomanijos problema jaunimo tarpe ir sprendimo galimybės

Įvadas. Priežastys dėl kurių jaunimas vartoja narkotines medžiagas. Biologinės priežastys. Asmenybės ypatybės ir psichotropinės priežastys. Socialinės priežastys. Narkotikų poveikis ir jų vartojimo pasekmės. Narkomanijos prevencija. Narkomanijos prevencijos programų ir priemonių kūrimas. Prevencijos programos. Narkomanijos prevencija mokyklose. Išvados. Literatūros sąrašas.

Tikslas: Atskleisti narkomanijos problemą jaunimo tarpe ir jų sprendimo galimybes.

Vieningos nuomonės apie biologines svaigalų vartojimo priežastys nėra, tačiau šioje srityje atlikta daug tyrimų. Teigiama, kad kai kurie žmonės iš prigimties yra jautresni ir pažeidžiamesni, todėl emociniai įtampai sumažinti ieško įvairių būdų. Kartais jie griebiasi lengviausio – svaiginimosi – būdo ir pradeda vartoti alkoholį ar kitus narkotikus.

Labai dažnai jaunimas galvoja, kad narkotikai padės išspręsti jų psichologines problemas.

Neturėjimas ką veikti, neužimtumas. Dažnai virsta nesveika gyvensena. Užuot su draugais kieme žaidęs kamuoliu ir užsiėmęs kita naudinga veikla jaunimas, jei turi litą kitą kišenėje, pasiūlo draugui nusipirkti alaus. Nenoras mokytis, pomėgių neturėjimas ir neužimtumas, taip pat narkotikų vartojimas gali tapti savotišku protestu, laisvalaikio leidimo forma. Taip atsiranda poreikis narkotinėms medžiagoms, o ne aktyviai veiklai.

Tėvai leidžia vaikams ragauti svaigalus namuose. Tyrimai rodo, kad jaunuoliai, kuriems vaikystėje tėvai neleido gerti, kur kas rečiau vartoja alkoholinius gėrimus, o 65% tokių vaikų išviso negeria. Jei tėvai leido vaikams ragauti iš savo taurelių, negeriančių paauglių skaičius sumažėja iki 34%. Jei tėvai leido kartais paragauti, visai negeriančių skaičius sumažėja iki 12%, o tie vaikai, kuriems visai dažnai leido paragauti alkoholinių gėrimų, užaugę visi juos vartoja. Ankstyvas alkoholio ir kitų narkotikų išmėginimas bei piktnaudžiavimas greičiau sukelia fizinę ir psichinę priklausomybę.

Draugų įtaka. Paauglių noras būti pripažintiems yra stiprus veiksnys. Paauglystėje didžiausią įtaką turi bendraamžiai, labai stiprus bendrumo jausmas. Narkotinės medžiagos dažnai vartojamos siekiant neatsilikti ir būti pripažintam bendraamžių, kartu praleisti laiką. Psichinė priklausomybė tiesiogiai susijus su aplinka, kurioje vartojamos narkotinės medžiagos – bendravimas tokioje aplinkoje ne mažiau svarbus nei pats apsvaigimas.

Socialinė aplinka (reklamos, bendraamžių, šeimos, visuomenės, žiniasklaidos formuojamos nuostatos). Mūsų visuomenėje, ypač tarp jaunimo, yra paplitusi nuostata, kad alkoholis, tabakas ir nelegalūs narkotikai gerina gyvenimą ir vysto socialinius bei bendravimo įgūdžius. Ši nuostata nejučia skatina narkotikų vartojimą. Neretai tenka išgirsti jaunimo nuomonę, kad švesti gimtadienį be alkoholio nemadinga ir nemalonu. Arba, jei nori būti graži ir liekna, tiks truputi amfetaminų. Jei nori ramios muzikos – parūkyk „žolės“. Jei nori akimirksniui pabėgti nuo visų – pauostyk truputį klijų... Paauglių noras pritapti prie bendraamžių grupės yra natūralus ir labai svarbus. Jį tenkinant nepakanka turėti aiškią poziciją prieš alkoholį ir kitus narkotikus. Reikia įgyti daug gyvenimo įgūdžių, kurie padėtų kritiškai įvertinti svaigalų vartojimą.

Alkoholio ir kitų narkotikų prieinamumas. Lengvai įsigyjami narkotikai teikia galimybę dažniau juos vartoti.

Bendruomenės ryšių susilpnėjimas. Paaugliai, gyvenantys bendruomenėje, kurios narių bendrumo jausmas silpnas, dažnai keičiama gyvenamoji vieta, didelis nusikalstamumas, dažniau piktnaudžiaujama narkotikais.

2. Diegti gyvenimo įgūdžius, kurie padėtų atsispirti bendraamžių spaudimui.Tai yra: atsisakymo įgūdžiai, sprendimų priėmimas, atkaklumas, mokėjimas stresus, emocijų valdymas ir kt.

Davidavičienė A.D. 2002. Tėvams apie narkotikus kaip apsaugoti vaikus. Vilnius.