Reakcijos laiko tyrimas esant skirtingoms aplinkybėms

Įvadas. Tyrimo metodika. Tyrimo dalyviai. Priemonės. Tyrimo eiga. Duomenų apdorojimas. Rezultatai.

Po signalo atsiradusiam impulsui aferentiniais nervais pasiekti smegenų žievę,

išanalizuotam / pertvarkytam impulsui eferentiniais nervais pasiekti raumenis,

raumenims, gavus signalą, susitraukti – atlikti judesį / veiksmą.

Lyginant asmeninius ir apibendrintus grupės rezultatus matyti, kad mano reakcijos laiko vidurkis yra žymiai mažesnis nei apibendrintos grupės vidurkis. Gali būti, kad rezultatams įtakos turi mano lankomos treniruotės, kuriose lavinamas reakcijos greitis.

II serijos reakcijos laiko mažiausias vidurkis priklauso man, III serijos – 3 numeriui. Minimalus mažiausias reakcijos laikas II serijos – 1 numeriui, III serijos – 2 numeriui.

Maksimalus didžiausias reakcijos laikas II serijos – 1 numeriui, III serijos – 8 numeriui.

Lygindami antros ir trečios serijos apibendrintus duomenis nustatome įgūdžio susidarymo tendencijas. Tam  sudarome antrą lentelę

Antros serijos asmeninių duomenų reakcijos laiko vidurkis yra trumpesnis už III serijos.

Antros serijos apibendrintų grupės duomenų reakcijos laiko vidurkis yra trumpesnis už III serijos.

Mano reakcijos laikas yra mažesnis (reakcijos laiko vidurkiai, minimalus reakcijos laikas, maksimalus reakcijos laikas) už apibendrintus grupės duomenis.

Įgūdžių susidarymo tendencijų, deja, nepastebime; greičiau atvirkščiai. Priežastis galėtų būti dėmesio koncentracijos mažėjimas ar išsiblaškymas.

Lyginant asmeninius ir apibendrintus grupės rezultatus matyti, kad mano reakcijos laiko vidurkis yra mažesnis nei apibendrintos grupės vidurkis.

II serijos reakcijos laiko mažiausias vidurkis priklauso 9 numeriui, III serijos – 9 numeriui. Minimalus mažiausias reakcijos laikas II serijos – 8 numeriui, III serijos – 9 numeriui.

Maksimalus didžiausias reakcijos laikas II serijos – 4 numeriui, III serijos – 5 numeriui.

Antros tyrimo dalies pirmos ir antros serijos rezultatų palyginime vėlgi matome, kad mano reakcijos laiko vidurkis yra mažesnis nei apibendrintos grupės vidurkis, taip pat mažesnis yra maksimalus reakcijos laikas tiek antroje, tiek trečioje serijose.

Lyginant pirmos ir antros tyrimo dalies rezultatus, abiejų serijų bendras grupės teisingų atsakymo procentas atitinkamai yra 99,1 ir 99,3 – klaidų padaryta daugmaž po lygiai, tačiau daugiau antroje tyrimo dalyje. Asmeniniai duomenys yra 98% (pirma dalis) ir 100 % (antra dalis).

Lyginant pirmos tyrimo dalies II ir III serijos reakcijos laiko vidurkius su antra tyrimo dalimi, tai antrosios tyrimo dalies reakcijos laiko vidurkiai yra aukštesni, nes tiriamajam reikia reaguoti pasirinktinai.

Pirmoje tyrimo dalyje lyginant antros ir trečios serijos reakcijos laiko vidurkius galime pastebėti, kad įgūdis nesusidaro: reakcijos laiko vidurkis pailgėja (II serijoje 229,87; III serijoje 231,94).

Antroje tyrimo dalyje lyginant antros ir trečios serijos reakcijos laiko vidurkius galime pastebėti, kad įgūdis susiformuoja: II serijos reakcijos laiko vidurkis 296,61, o III serijos 292,37, tad matosi akivaizdus reakcijos laiko sumažėjimas.