Rizikos grupių vaikų ugdymas

Įvadas. Rizikos grupių vaikų samprata. Veiksniai, lemiantys rizikos grupių vaikų atsiradimą. Rizikos grupių vaikams būdingi bruožai. Socialinio ugdymo samprata. Socialinio ugdymo metodai, formos, galimybės. Prevenciniai socialinio rizikos grupių vaikų ugdymo aspektai. Išvados. Cituota ir naudota literatūra.

Atkuriant Nepriklausomybę, keičiantis Lietuvos socialiniam - politiniam gyvenimui, socialinę sferą lydėjo bendrojo gyventojų užimtumo kitimas, nedarbas, sumažėjęs valstybės vaidmuo užimtumo ir darbo reguliavimo sferoje. Šios pasekmės palietė pačią pažeidžiamiausią mūsų visuomenės dalį - vaikus. Nuo sumažėjusio užimtumo nukentėjo šeimos, nes bedarbystė paskatino asocialių šeimų gausėjimą, beglobių, valkataujančių vaikų daugėjimą. 23 tūkstančiai vaikų šiandien yra veikiami gatvės įtakos. Nedirbantys ir nesimokantys jaunuoliai, gatvėmis valkataujantys vaikai ir paaugliai lengvai pasiduoda neigiamoms socialinėms įtakoms, užsiima nelegalia veikla. Vis daugiau vaikų valkatauja ir elgetauja (1996 m. - 697, 1997m.-720). Vaikų, padariusių nusikaltimus, 1999 m. buvo 5070. Kasmet daugėja paauglių, kurių dėl amžiaus negalima patraukti baudžiamojon atsakomybėn, nes nusikalsdami jie turėjo 10 metų. Tokių vaikų 1997 m. buvo 191, 1998 m. - 242, 1999 m. - 248. Statistika rodo, kad pirmoje vietoje yra vagystės, antroje - chuliganizmas, trečioje - plėšimai, ketvirtoje - išžaginimai, penktoje - tyčiniai nužudymai, pinigai, skirti kompiuteriniams žaidimams ar madingiems drabužiams, vis dažniau išleidžiami cigaretėms, alkoholiui arba narkotikams. Kasmet už neblaivaus asmens pasirodymą ar alkoholinių gėrimų vartojimą viešose vietose administracinėmis baudomis baudžiama vis daugiau vaikų, 46,6% jų - jaunesni negu 14 metų.

Mokslinės literatūros analizė, padedanti atskleisti rizikos grupių vaikų bei socialinio ugdymo sampratą.

Sumažėjus vaikų užimtumui šalyje, vis daugiau vaikų nebelanko mokyklos, nusikalsta, vis daugiau jų lieka gatvėje. Nesimokantys ir nedirbantys vaikai valkatauja, elgetauja gatvėse ir kitose vietose.

Socialinis darbuotojas turi žinoti, kaip apsaugoti vaikus nuo galimo smurto, mokyti juos, kaip būti saugiems gatvėje, kaip apsisaugoti nuo nepažįstamų žmonių ir kitų išorinių pavojų. Dažnai smurtautojai esti gerai pažįstami ar artimi vaikui žmonės, todėl vaikai neretai vengia kalbėti apie patiriamą skriaudą.

6.Nepakankamas dėmesys vaikui. Tėvai nesidomi, neskiria vaikams laiko, nesidomi jų interesais.Vaikai gali susirasti draugų, kurie užsiima nusikalstama veikla, uosto klijus, vartoja narkotikus ir taip pat įsitraukia į šią veiklą norėdami prie jų pritapti (S. Ignatavičienė, R. Žukauskienė, 1999).

Šiame skyriuje bus konkrečiai išdėstyti

4. Vaikų kalba primityvi, žodynas skurdus, savo kalboje jie vartoja daug keiksmažodžių, grasina savo bendraamžiams, erzina ir pravardžiuoja vieni kitus.

Skyriuje ,,Pagrindiniai rizikos grupių vaikų tipai" (žr. 10 psl.) bei 1.3 darbo poskyryje, buvo apžvelgti rizikos grupių vaikų charakterio bruožai, emocijos, jų elgesys gatvėje, bendravimas su suaugusiais bei tarpusavyje ir t.t.

Kitame skyriuje bus aptarta socialinio ugdymo samprata. Šio darbo autorius pateiks socialinio ugdymo apibrėžimus,aptars socialinio ugdymo tikslą, objektus.

antrasis - pačios asmenybės aktyvizacijos mechanizmas jos kūrybinės visuomenės labui.

vadovautis tam tikra ugdymo veiklos vertinimo sistema ( kiekviename amžiaus tarpsnyje ir ugdymo sferoje ), kad tiksliau būtų galima numatyti ugdymo uždavinius kitam periodui.

Žmogaus ugdymą sąlygoja : šeima, mokykla, jos pasirinkimas, ugdymo turinys ir metodika, turiningas laisvalaikis, visuomenei naudingas darbas. Didelę įtaką ugdymui turi ir kultūrinė - laisvalaikio veikla, kuri sociume realizuojama įvairiomis socialinių - kultūrinių, mokslinių - techninių, sportinių - sveikatingumo, meninių - estetinių formomis.