Taikomojo tyrimo tema Lietuvos jaunimo emigracija aprašymas

Įvadas. Projektiniame darbe naudojami tyrimo metodai. Dokumentų analizė. Emigracijos rodiklių dinamikos, trendo analizė. Lietuvos emigrantų 2008-2014 metų dinamikos eilutės rodikliai. Anketavimas. Tyrimo rezultatai ir jų analizė. Kokybinis dokumentų analizės metodas. Išvados. Literatūra.

Tiriamasis darbas turi būti atliktas vadovaujantis bendraisiais reikalavimais, tokiais kaip objektyvumas, pakartotinumas, tikslumas, validumas, reprezantytivumas, etiškumas. Taip jo struktūra turi susidėti iš teorijos, su kuria siejant:

Pirmiausia turi būti išdėstoma teorija ir po to atliekama tiriamoji taikomoji dalis, šios abi dalys turi atsakyti į iškeltus uždavinius. Visi metodai, taikomi tyrimo procesui, skirstomi į dvi dideles klases: kiekybinius ir kokybinius. Kiekybiniai metodai taip vadinami todėl, kad jų tikslas – gauti kiekybinę informaciją apie didelį tyrimo objektų skaičių. Kokybiniai metodai nagrinėja žodžius, paveikslus ir įsivaizduojamus (subjektyvius) dalykus. Kokybiniai tyrimai suteikia daug vertingos informacijos, padedančios išsiaiškinti ir tiksliai apibrėžti problemas, todėl juos taiko daugelis tyrėjų (2, 13).

Problema, kaip matome, tikrai aiški ir ji egzistuoja. Pradėkime nuo elementarių gyvybinių poreikių, emigracija, tai galimybė tiesiog išgyventi. Jauni žmonės yra racionalūs. Jie moka pasverti, kiek laiko sugaišta mokslams, kiek laiko sugaišta darbui, ir ką iš to gauna. Ir, jei pamato, kad dvigubai trumpiau gali skirti laiko mokslams, darbui ir gauti dvigubai daugiau, mąstoma – verta likti ar išvažiuoti.

Nagrinėjami klausimai, tema, kuria domisi tyrėjas (nežinomas atsakymas į iškilusią problemą).

Tyrimo problema: Tyrimo problemą bus siekiama atskleisti per probleminius klausimus:

Kokių veiksnių turi imtis Lietuvos vyriausybė, kad kuo mažiau jaunimo emigruotų?

Tyrimo hipotezė: Nevisada prastos galimybės Lietuvoje skatina jaunimą emigruoti.

Tyrimo tikslas: Išanalizuoti Lietuvos jaunimo emigrantų skaičiaus augimą.

Tyrimo uždavinai:

Apžvelgti emigrantų kitimo rodiklius.

Atlikti tolimesnių metų emigracijos prognozavimą ir mažinti ją.

Išanalizuoti emigracijos rodiklių kitimą.

Dokumentu vadinamas specialiai žmogaus sukurtas dalykas, skirtas informacijai perduoti ar saugoti. Socialinių mokslų mokslininkai naudojasi duomenimis, surinktais kitų mokslininkų, dažnai kitais tikslais, negu tie, kurie domina mokslininką. Tokie dokumentai vadinami antriniais arba antrinių duomenų analize.

Remiantis Emigrantų kelių metų ataskaitiniais duomenimis sudaromos prognozės tokių ekonominių rodiklių kaip:

Trendas – tai nuolatinė ilgalaikė reiškinio kitimo kryptis (didėjimo ar mažėjimo). Dažnai trendas vadinamas pagrindine reiškinio raidos tendencija. (Kasnauskienė, 2010).

Trendo lygties sudarymas – tai laiko eilutės išlyginimo metodas, leidžiantis tiksliausiai nustatyti reiškinio raidos kryptį. Paprasčiausia trendo funkcija – tiesinė. Laikydami, kad nagrinėjamas reiškinys yra tiesinė laiko funkcija, trendo funkcija apskaičiuojama formulių pagalba.

y = a + bt; = ∙ 2 − ∙ ∙ ∙ 2 − 2 ;= ∙ 2 ;

t‘ – koduotas laikas (būtina sąlyga, kad reikšmių suma būtų lygi nuliui). (Kasnauskienė, 2010).

Žinant a ir b tiesės koeficientus, atliekama emigrantų prognozė dvejiems metams į priekį. Svarbu pažymėti ir tai, kad ekstrapoliuoti tikslinga ne daugiau kaip 3 reikšmių perspektyvą, kur n reikšmė neturėtų būti mažesnė už 7.

Norint įsitikinti rezultatų prognozės,atsižvelgiant į trendo funkciją, patikimumugalima apskaičiuoti vidutinę absoliutinę procentinę paklaidą (MAPE). Tačiau pirma, tikslinga, apskaičiuoti

čia ӯt – laiko eilutės reikšmių aritmetinis vidurkis. (Gražytė – Molienė, 2004).