Vaikai turintys lėtinių somatinių ir neurologinių sutrikimų

Mokyklose mokomi daugiau kaip 16 procentų ligotų vaikų. Nors dauguma jų pajėgia mokytis su visais vaikais pagal bendrąją programą, įvairios lėtinės ligos vienaip ar kitaip daro įtaką vaiko ugdymui. Ligoti vaikai greičiau nuvargsta pamokoje, sunkiau įveikia papildomą krūvį, yra jautresni, dirglesni, labiau jaudinasi dėl menkiausių sunkumų, priekaištų, konfliktų. Ligotų vaikų nereikėtų skubinti greičiau dirbti, sudaryti galimybę jiems dažniau pailsėti, mažinti fizinę ir psichinę įtampą arba jos vengti, dažniau vaikus paskatinti, formuoti sveiką požiūrį į savo galimybes.

Reikia tenkinti vaikų, sergančių lėtinėmis somatinėmis ir neurologinėmis ligomis, specialiuosius ugdymosi poreikius.

Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos

Įgimtos širdies ydos. Sergantiems širdies ydomis moksleiviams mokykloje svarbu parinkti tinkamą fizinį krūvį. Reikia vengti nekontroliuojamų ir neadekvačių organizmui fizinių krūvių, stiprių emocijų, nes dėl to gali išsivystyti ūmus kraujotakos nepakankamumas – vaikas gali apalpti. Esant aortos susiaurėjimui (stenozei), staigus fizinis krūvis ar stiprios emocijos paauglystėje net gali sukelti žaibišką mirtį. Tačiau, iš kitos pusės, hipergloba gali net apsunkinti vaiko būklę. Dažnai, nesant didelių pakenkimų, vaiko fizinis aktyvumas neribojamas, tik atsisakoma žygių, krosų, sporto varžybų.