Verslo organizavimas konspektas (2)

Verslas, jo aplinka ir formos. Verslo samprata ir ekonominiai principai. Verslo sistemos aplinka. Verslo organizavimo formos. Įmonių klasifikacija ir jų charakteristikos. Verslo įmonės valdymas. Gamybinės veiklos organizavimas. Verslo įmonės aprūpinimo organizavimas. Gamybos organizavimas. Gamybos kontrolės organizavimas. Įmonių komercinė veikla. Komercinės veiklos principai ir funkcijos. Prekybinės veiklos samprata, paskirstymo būdai ir formos. Prekių pardavimo formos, metodai ir būdai. Komercinės veiklos strategijos. Kainų politika. Pardavimų skatinimas. Finansinės veiklos organizavimas. Verslo įmonės finansavimo šaltiniai. Verslo įmonės pajamos ir pelnas. Verslo įmonės finansinė atskaitomybė. Verslo įmonės finansinės veiklos vertinimas. Nenuostolingų pardavimų mastas. Darbo procesų valdymas. Įmonės personalo valdymas. Darbo užmokesčio organizavimas. Darbo našumas ir darbo normavimas. Verslo planavimas ir plėtra. Verslo planavimo būtinumas ir principai. Planavimo metodai ir būdai. Planavimo sistema ir planų rūšys. Naudotos literatūros sąrašas.

Verslas yra grindžiamas tam tikrais ekonominiais principais. Jų ignoravimas arba nesilaikymas dažnai sukelia nepageidaujamas pasekmes ir gali būti netgi pavojingas. Skirtingi autoriai iškelia į pirmą vietą vienus ar kitus verslo principus. Nors atskirų autorių pateikti verslo ekonominiai principai yra gana įvairūs, tačiau turi ir daug bendrų dalykų. Kai kuriuose darbuose akcentuojami verslo psichologiniai aspektai, tuo tarpu kiti autoriai labiau išskiria verslo novatoriškumą, taip pat rizikingumą, labai dažnai net besiribojantį su neatsakingumu, kas charakteringiau mažoms ir vidutinėms įmonėms. Svarbiausi verslo principai yra tokie:

4. Gamybinės ir komercinės veiklos paslapties principas reikalauja, kad būtų laikomasi ūkinės veiklos konfidencialumo. Verslas neįmanomas be informacijos apie naujas technologijas ir prekes, konkurentų ir vartotojų elgseną. Tai intelektinis įmonės turtas, kurį būtina saugoti, priešingu atveju verslo įmonė užsiims informacine labdara ir praras savo pozicijas rinkoje.

Technologinė aplinka – technologinių veiksnių poveikis verslo įmonei. Tai gamybos priemonių, techninių procesų, gaminamos produkcijos ar atliekamų paslaugų, darbo organizavimo tobulinimas bei naujų gaminių įsisavinimas remiantis naujausiais mokslo ir technikos pasiekimais. Technologijų pokyčiai turi įtakos naujų prekių atsiradimui bei seniau vartotų išnykimui ir naujų gamybos procesų sukūrimui. Visa tai įgalina padidinti įmonių veiklos gamybos efektyvumą, sumažinti gamybos išlaidas, kelti darbo, gaminių bei paslaugų kokybę, didinti pelną ir drauge įsitvirtinti vartotojų rinkose. Verslo įmonės veikla būna sėkminga, jeigu ji sugeba prie šių pokyčių prisitaikyti. Smulkioms ir vidutinėms verslo įmonėms tai sudėtingi uždaviniai, kurių įgyvendinimą riboja būtini kapitaliniai įdėjimai.

Apie įmonių steigimą informacija pateikiama 1.4. skyriuje.

Franšizė (licencinis verslas) – tai susitarimas, pagal kurį franšizės pardavėjas suteikia išimtinę teisę jos pirkėjams už tam tikrą mokestį naudotis įmonės prekės ženklu, logotipu, technologija, reklama, valdymo metodais, marketingu, mokymo paslaugomis. Kitaip tariant, tai būdas organizuoti verslą, perimant jau žinomo ir sėkmingai veikiančio verslo patirtį. Franšizės pagrindu dirbanti įmonė moka dviejų rūšių mokestį:

 vienkartinį mokestį už franšizę, ES šalyse vidutiniškai jis siekia nuo 5000 iki 15000 eurų;

periodinius mokesčius (kasmetinius), kurie gali būti fiksuoti arba mokama dalis nuo pardavimų apimties.

perduoti pirkėjui techninius bei komercinius dokumentus ir suteikti kitą informaciją, kuri būtina tam, kad franšizės pirkėjas galėtų įgyvendinti jam suteiktas teises;

išduoti franšizės pirkėjui sutartyje numatytas licencijas ir padėti jas įforminti.

kontroliuoti franšizės pirkėjo gaminamų prekių, atliekamų darbų ar teikiamų paslaugų kokybę.

sutartyje nustatytu būdu naudoti franšizės pardavėjo firmos vardą, prekių ir paslaugų ženklą;

užtikrinti pagal sutartį gaminamų prekių ar  teikiamų paslaugų kokybę;

neatskleisti kitiems asmenims iš pardavėjo gautų komercinių (gamybinių) paslapčių ar kitos svarbios informacijos;

informuoti pirkėjus (užsakovus), kad veikla vykdoma pagal franšizės sutartį.

 Franšizės sutartis registruojama Registrų centro juridinių asmenų registravimo skyriuje. Registruojant franšizės sutartį, pirkėjas arba pardavėjas registro tvarkytojui turi pateikti:

Narių susirinkimas (turi būti paskirtas MB atstovas) arba Vienasmenis valdymo organas (vadovas)

Registrui pateikiami dokumentai: nuostatai (2egz.), dokumentas, patvirtinantis, kad sumokėtas atlyginimas už registravimą ir dokumentų formų paketas.

maži vadybiniai ištekliai, menkos karjeros perspektyvos samdomiems darbuotojams;

Yra šie ŪB pranašumai, palyginus su kitomis verslo organizavimo formomis:

tokioms įmonėms bankai gerokai lengviau nei individualioms suteikia paskolas, nes asmenų, rizikuojančių prarasti turtą dėl negrąžintų paskolų, yra daugiau;

AB privalumai paprastai nusveria jų trūkumus. Tačiau norint visapusiškai įvertinti šią verslo organizavimo formą, būtina žinoti ir jos trūkumus:

Struktūrinių funkcinių padalinių visuma sudaro įmonės (firmos) valdymo sistemą.