Aplinkos sauga referatas (2)

Įvadas. Aplinkos apsauga. Aplinkos apsaugos problemos, jų sprendimo keliai statyboje. Atsakomybės formos aplinkosaugos srityje. Triukšmas – viena svarbiausių ekologinių problemų. Elektros energija ir aplinkosauga. Gaisrinė sauga ir aplinkos apsauga. Išvados. Literatūra.

Svarbiausias aplinkos apsaugos politikos tikslas yra susijęs su tvariąja plėtra, kuria siekiama subalansuoti ekonominius, socialinius ir aplinkos apsaugos aspektus, t. y., kad ateities kartoms būtų perduotos ne tik pažangios technologijos, bet ir saugi gyventi aplinka. Juose išvardijami pagrindiniai aplinkosaugos politikos tikslai:

• sunkieji metalai – chroniškus susirgimus.

6. Lietuvos Respublikos Žemės gelmių Įstatymas Žin., 1995, Nr. 63-1582.

• valstybinių gamtos išteklių suteikimą naudotis;

1. Žemės darbai: reljefo, dirvos ardymas ir teršimas, augalijos naikinimas, oro teršimas.

6. Betonavimo darbai: dirvos ir vandens telkinių teršimas, triukšmas.

Vykdant statybos darbus, būtina spręsti aplinkos apsaugos problemas, naudoti technologijas, įrengimus, žaliavas ir medžiagas, kurios neterštų vandens, dirvožemio, oro, racionaliai naudoti gamtos išteklius, gamybos procese susidariusias atliekas uždarose talpose rūšiuoti, pagal galimybę perdirbti, priduoti atliekų tvarkytojui.

Pirminės atliekų apskaitos žurnale susidaręs ar sutvarkytas atliekų kiekis registruojamas ne rečiau kaip kartą per savaitę. Jei atliekos susidaro arba sutvarkomos rečiau kaip kartą per savaitę, atliekų susidarymas ar sutvarkytas kiekis registruojamas iš karto po susidarymo ar sutvarkymo. Nepavojingų atliekų tvarkymo dokumentus saugoti trejus metus. Asmenys, pažeidę Taisyklių reikalavimus, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Savanaudiškas aplinkos ir jos teikiamų gėrybių naudojimas, nededant pastangų buvusiai aplinkos ir jos komponentų būklei atkurti, gali priversti žmoniją prie ekologinės katastrofos. Turint omenyje tai, kad aplinkos atkūrimo procesas yra ilgas ir sudėtingas, o tam tikrais atvejais, kai žmogaus veiklos rezultate atsiranda negrįžtami aplinkos pokyčiai, yra apskritai neįmanomas, visuotinai imamasi įvairių priemonių mus supančios aplinkos išsaugojimui.

Žmonės, gyvendami bendruomenėje, privalo atitinkamai reguliuoti savo elgesį kitų bendruomenės narių prigimtinių teisių ir laisvių atžvilgiu. Todėl kiekvienoje šiuolaikinėje demokratinėje valstybėje teisės nuostatų sistema yra viena svarbiausių santykių tarp visuomenės narių darnos užtikrinimo priemonių. Vertybės, saugomos teisiniu reguliavimu, gali būti labai įvairios: pradedant nuo žmogaus gyvybės, sveikatos, baigiant rinkos ekonomikos dėsniais. Viena iš saugotinų vertybių yra švari ir sveika aplinka, saugoma ekologinės teisės reguliavimu. Taigi teisinė atsakomybė ir yra viena iš tų veiksmingų priemonių, padedančių garantuoti visuomenėje teisėtą elgesį ir veiksmingai užkirsti kelią teisės pažeidimams.

Ekologiniai teisės pažeidimai būna labai įvairūs, tačiau dažniausiai jie klasifikuojami pagal pažeidimo dalyką, išskiriant pažeidimus aplinkos, oro, miškų, vandenų, žemės ir kitų gamtos išteklių naudojimo ir apsaugos srityse. Tačiau šiuo atveju svarbesnis klasifikavimo teisinės atsakomybės, taikomos už pažeidimų įvykdymą, rūšių pagrindas. Būtent šiuo pagrindu skiriami civiliniai, administraciniai, baudžiamieji ir kiti ekologiniai teisės pažeidimai.

Taigi, ekologiniam teisės pažeidimui, būdingi keturi jo sudėties elementai:

Šie keturi pagrindiniai elementai yra tarpusavyje organiškai susiję. Neesant bent vieno elemento, konstatuotina, kad nėra pažeidimo sudėties, taigi negali kilti administracinė, baudžiamoji, civilinė (materialinė) ar kitos rūšies atsakomybė, priklausomai nuo to, koks tai yra pažeidimas (t. y. administracinis ekologinis, baudžiamasis ekologinis ar kitoks pažeidimas).

Atsižvelgiant į tai, koks ekologinis aplinkos teršimo pažeidimas buvo padarytas, atitinkamai kyla konkreti atsakomybė, t. y. administracinė, baudžiamoji, civilinė ar kt.

Dažniausiai už aplinkos teršimą kylanti atsakomybės rūšis yra administracinė atsakomybė taikoma administracinio pažeidimo pagrindu, tuo tarpu baudžiamoji – yra griežčiausia ir sunkiausias pasekmes sukelianti atsakomybės rūšis. Kiekviena atsakomybės rūšis pasižymi tik jai būdingais bruožais ir ypatumais.